Mokslininkai ištyrė daugiau nei 74 mln. mirčių 384 skirtingose teritorijose trylikoje šalių, įskaitant ir Jungtinę Karalystę.
Tyrimui vadovavęs Antonio Gasparrini iš Londono higienos ir medicinos mokyklos teigia: „Dažnai manoma, kad ekstremalios temperatūros yra pavojingesnės. Praeityje atlikti tyrimai daugiausia domėjosi mirtingumo ir karščio bangų ryšiu. Mūsų gauti rezultatai (tokio masto tyrimo šia tema iki tol nebūta) atskleidė, kad dauguma tokių mirčių ištiko vidutiniškai šiltu ar vėsiu oro, o didžiausias mirtingumas fiksuotas vidutinio šalčio sąlygomis“.
Tyrimo metu buvo analizuojami 74 mln. 225 tūkst. 200 mirčių, susijusių su oro temperatūra, atvejai laikotarpiu nuo 1985 iki 2012 metų net trylikoje šalių su skirtingomis klimato sąlygomis – nuo didelių šalčių iki tropinių karščių: Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Kinijoje, Italijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Ispanijoje, Švedijoje, Taivane, Tailande, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose.
Siekiant tiksliai nustatyti oro temperatūrą, susijusią su mažiausiu mirtingumu, buvo analizuojama oro temperatūra bei atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip oro drėgmė ir tarša. Vėliau aiškintasi, kaip mirtingumą lemia ekstremalios temperatūros.
Apie 7,71 proc. visų tirtų mirčių sukėlė ekstremalios temperatūros. Pavyzdžiui, Tailande, Brazilijoje ir Švedijoje šis skaičius siekia apie 3 proc., o Kinijoje, Italijoje ir Japonijoje – net apie 11 proc.
Ekstremalus šaltis, kaip išsiaiškino mokslininkai, susijęs su dauguma tokių mirčių (7,29 proc. visų atvejų). Kalbant apie ekstremalų karštį, šis skaičius siekia 0,42 proc.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad ekstremalios temperatūros susijusios vos su mažiau nei 1 proc. visų mirčių, o nuosaiki šiluma ir šaltis – net su beveik 7 proc. Kalbant apie nuosaikų šaltį, šis skaičius siekia 6,66 proc.
A.Gasparrini teigia: „Šiuo metu galiojančios visuomenės sveikatos gairės daugiausia susijusios su bandymais sumažinti karščių pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Mūsų gauti rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šias gaires būtina peržiūrėti ir atsižvelgti į kitus su oro temperatūra susijusius veiksnius“.
Komentuodami tyrimo išvadas, mokslininkai iš Kinijos Keithas Dearas ir Zhan Wangas sako: „Šiame tyrime mums pritrūko tokių veiksnių kaip atsparumas temperatūrų pokyčiams, žmonių socialinis ir ekonominis statusas, amžius, per mažai dėmesio skirta ir oro taršai“.
