Baltymas, pavadinimu IRX3, yra atsakingas už medžiagų apykaitą ir energijos sąnaudas – mokslininkai nustatė, jog šio baltymo neturinčios laboratorinės pelės buvo net 30 proc. liesesnės, skelbia „The Daily Mail“.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog lieknosios laboratorinės pelės svėrė mažiau, nors suvalgydavo tokį patį kiekį ėdalo ir turėjo tiek pat fizinės veiklos kaip ir apkūnesni graužikai.
Šeriamos riebesniu maistu, pelės, kurių organizme nėra IRX3, priaugdavo tiek pat svorio ir riebalinio audinio kaip ir besimaitindamos liesesniu maistu ir daugiau judančios.
IRX3 baltymo neturinčių graužikų riebalų ląstelės yra mažesnės, jų organizme daugiau ir vadinamųjų gerųjų rudųjų riebalų, kurie degina baltuosius riebalus. Be to, tokių pelių organizmas sparčiau ir lengviau apdoroja gliukozę.
Toronto universiteto profesorius Chin-Chung Hui teigia: „Šios pelės lieknos. Jos liesėja, netekdamos riebalinio audinio. Tačiau nėra ir perkarusios. Jos gali ėsti daug ir riebiai, tačiau nestorėti, nors ir neturi fizinės veiklos. Be to, jų organizmas žymiai veiksmingiau apdoroja gliukozę – ir taip apsisaugo nuo diabeto“.
Mokslininkų teigimu, IRX3 sąveikauja su kitu genu, žinomu, kaip FTP, kuris net kurį laiką buvo įvardijamas kaip labiausiai su nutukimu ir antsvoriu susijęs genas.
Mokslininkai sako, jog žmonių, turinčių šio geno variantų, organizme pasigamina daugiau IRX3 – štai ir galima nutukimo priežastis.
Čikagos universiteto profesorius Marcelo Nobrega sako: „IRX3 bene svarbiausias genetinių programų ląstelėse valdytojas. Mus domina tai, kokius taikinius jis renkasi ir kaip keičia. Tikslas – įvardyti IRX3 taikinius, kuriais būtų galima pasinaudoti kaip modeliais kuriant vaistus nuo nutukimo“.
Akademikai atskleidė, jog IRX3 ir FTO ryšys būdingas tiek žmonėms, tiek pelėms, tiek tropinėms žuvims (lot. Danio rerio) – galima daryti išvadą, jog visas šias skirtingas gyvybės formas jungia evoliucinis ryšys, siekiantis tūkstančius metų.
Tyrimas, kurio rezultatai skelbiami specializuotame leidinyje „Nature“, perša mintį, jog FTO variantai reguliuoja su nutukimu susijusius simptomus – o tai daroma per nutukimo geno vardą jau gavusį IRX3.
Profesorius M. Nobrega pridūrė: „Mūsų gauti duomenys leidžia teigti, jog IRX3 kontroliuoja kūno masę ir kūno sudėjimą. Bet koks FTO ir nutukimo ryšys yra tiesiogiai susijęs su IRX3“.
Tyrimai su laboratorinėmis pelėmis atskleidė, jog IRX3 tiesiogiai bendradarbiauja su FTO, nors jų genome jie vienas nuo kito yra geografiškai toli.
Žmogaus genetinių duomenų analizė atskleidė, jog tokie patys procesai vyksta ir žmogaus organizme, tai patvirtino tyrimai su žmogaus ląstelėmis laboratorijose.
Pasinaudoję 153 Europos gyventojų smegenų ląstelių mėginiais, mokslininkai išsiaiškino, jog FTO mutacijos, susijusios su kūno svoriu, neatsiejamos ir nuo IRX3.
Su nutukimu siejami FTO variantai sustiprina IRX3 poveikį, tačiau tiesioginio vaidmens tarsi ir neatlieka.
Mokslininkai taip pat išsiaiškino, jog pelės, kurių giliai galvos smegenyse glūdinčios migdolo dydžio srities hipotalamo (jis atsakingas už maitinimosi įpročius ir energijos sąnaudas) ląstelėse yra IRX3 baltymo, kurio funkcija pakitusi, buvo tokios pat liesos kaip tos, kurių organizme šio geno nėra visai.
Taigi mokslininkai tvirtina, jog iš esmės graužikų svoris ir genetinis polinkis tukti yra užprogramuotas smegenyse.
IRX3 – baltymas, atsakingas už kitų genų veiklą, jo aptinkama tiek smegenyse, tiek už jų ribų – organuose ir ląstelėse (pavyzdžiui, riebalų ląstelėse).
Profesorius M. Nobrega kartu su kolegomis šiuo metu aiškinasi, kaip IRX3 sąveikauja su genais ir molekulėmis, už kurias yra atsakingas. Mokslininkai tikisi, jog jau labai greitai bus galima kalbėti apie vaistus nuo nutukimo.
