Tikriausiai kils dar vienas žemės drebėjimas. Taip vaikai juokaudami sureagavo į žinią, kad jų tėtis Bronislovas Kazokaitis meta rūkyti. Kėdainių rajone gyvenantis 64 metų vyras rūko daugiau nei 40 metų. Kasdien po pakelį cigarečių. Namiškiams net nešovė į galvą mintis, kad jis gali bandyti mesti. Pasirodo, gali. Ūkininkaujantis vyras metė rūkyti pačioje sausio pradžioje.
Priežastis – pabrangusios cigaretės. Jis suskaičiavo, kad, jei mėnesį nerūkytų, sutaupytų 200 Lt. B.Kazokaitis sutaupė šiek tiek mažiau. Be dūmo ištvėrė 27 dienas. Cigaretę į rankas „įbruko“ stresinė situacija. „Bet vėl mesiu“, – užtikrino jis.
Nerūko porą mėnesių
Sėkmingesnė B.Kazokaičio sūnaus Mindaugo rūkymo metimo istorija. 29 metų Kaune gyvenantis vaikinas rūko daugiau nei 10 metų. Per dieną jis taip pat surūkydavo pakelį (o kartais ir daugiau) cigarečių. Metė praėjusių metų pabaigoje, anksčiau už tėvą, ir nerūko jau keletą mėnesių.
„Norėjau patikrinti, ar sugebėsiu mesti rūkyti. Tikrai nebuvo sunku“, – sakė jis. Nebent išgėręs vieną cigaretę sutraukia. Bet tai nutinka retai. Kol kas jis nejaučia, kaip keičiasi jo organizmas ir savijauta. Tai pastebi tik jo artimieji. Ypač mama. Itin lieknas Mindaugas akivaizdžiai pradėjo daugiau valgyti ir, anot jo mamos, „taisosi“. Ar metė rūkyti visam laikui, Mindaugas negali pasakyti. Bent dabar jis jaučiasi patenkintas – kol kas kontroliuoja padėtį.
Jaučiasi dvigubu nugalėtoju
26 metų panevėžietis vadybininkas Algirdas Navakas jaučiasi dvigubu nugalėtoju. Pradėjęs rūkyti 17-os, vaikinas nerūko jau pusmetį, o už savo pastangas išrinktas neseniai pasibaigusio konkurso „Nerūkantis europietis 2009“ nugalėtoju.
„Nerūkančio europiečio“ konkursas Europoje vyksta jau antrą kartą, kuriame su kitomis 19 šalių dalyvauja ir Lietuva. Jame galėjo dalyvauti ne tik jau metusieji rūkyti, bet ir vis dar rūkantys. Pagrindinė sąlyga – išlikti nerūkantiems bent 6 mėnesius. Konkurse dalyvavo ir rūkyti nepradėjo 112 dalyvių, iš kurių komisija į finalą atrinko 10 nominantų. Komisijos nariai atrinko tuos, kurių metimo rūkyti istorijos buvo labiausiai įkvepiančios ir motyvuojančios kitus ryžtis mesti rūkyti.
A.Navakui apie konkursą pranešė žmona. „Anketą užpildžiau tą pačią dieną, kai tik sužinojau. Skelbiamas konkursas sutapo su mano apsisprendimu dar kartą bandyti mesti“, – sakė jis apskaičiavęs, kad per metus sutaupytų apie 3500 Lt. Cigaretės, kurias jis rūkydavo, kainuoja apie 9 Lt.
Priežastys įvairios
M. ir B.Kazokaičių bei A.Navako istorijos – keli iš daugelio pavyzdžių. Ko gero, ne vienoje šeimoje yra bent po vieną, kuris pastaruoju metu meta rūkyti. O priežastys dažniausiai – finansinės, t. y. per brangios cigaretės. „Norinčiųjų mesti atsiranda po kiekvieno didesnio cigarečių akcizo pakėlimo, bet jie būna labai silpnai motyvuoti“, – sakė Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė Aina Adomaitytė. Būtent ši įstaiga ir buvo „Nerūkančio europiečio“ konkurso koordinatorė Lietuvoje. Mesti rūkyti norėtų 70,6 proc. kasdien rūkančių suaugusiųjų, pasak Ainos, tai bendrai atliktų tyrimų duomenys.
Lietuvoje rūko apie 36 proc. žmonių, t. y. pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungoje užima 4-ąją vietą. Tai rodo kovą paskelbtos Eurobarometro apklausos duomenys.
Pagalbos į Jaunimo narkologijos pagalbos centrą dažniausiai kreipiasi ne kartą bandę mesti rūkaliai. „Pirmą kartą bandantys labai retai kreipiasi. Į mus kreipiasi tas, kuris bandė savo jėgomis mesti rūkyti ne kartą ir net ne 5 kartus. Tik supratęs, kad pačiam nesiseka, ieško mūsų pagalbos“, – dėstė ji. Tarp besikreipiančiųjų – daugybė pradėjusių rūkyti po pusmečio.
Sunkiausios – pirmos 48 valandos
Rūkymą gali išprovokuoti ne tik įtampa, bet ir išėjimas į balkoną. „Metant rūkyti organizmas valosi ir atsinaujina, bet psichika taip greitai nepasiduoda. Iš pasąmonės ateina momentiniai norai parūkyti“, – pasakojo Aina. Tuos momentinius norus gali sukelti buvimas aplinkoje, kur rūkoma, pamačius peleninę, žiebtuvėlį, net išėjus į balkoną, kuriame buvote įpratęs rūkyti. Sunkiausios yra pirmosios 48 valandos.
„Organizmas reikalauja nikotino. Po 48 valandų prasideda ramesnė abstinencinė būsena. Užeina tik momentiniai norai. Po 3–4 savaičių dauguma metusiųjų poreikio rūkyti ir kitų abstinencijos požymių nebejaučia, tačiau padidėjęs jautrumas nikotinui išlieka mėnesius, tad įvairūs psichosocialiniai veiksniai, pavyzdžiui, stresas, draugai, alkoholis, lengvai gali išprovokuoti atkritį“, – pasakojo ji.
Kas padės sėkmingai mesti rūkyti
1. Noras mesti rūkyti: norinčiam mesti rūkyti gali padėti visi būdai, nenorinčiam – joks.
2. Aiškūs metimo motyvai:
• Sveikatos pagerinimas ar išsaugojimas (nerūkantys žmonės mažiau serga ir gyvena ilgiau);
• Pinigų taupymas (vidutiniškai 500–1000 litų per metus);
• Geras pavyzdys kitiems (savo vaikams, moksleiviams, pacientams ir pan.);
• Estetinis (nemalonus kvapas iš burnos, peleninių, patalpose);
• Ekologinis (aplinkos ir patalpų oro teršimas);
• Psichologinis (valios ugdymas, savivertės pagerinimas).
3. Žinojimas, kaip palengvinti abstinenciją (užimtumas, fizinis aktyvumas, ko nors kramtymas, vandens gėrimas, relaksacija ir kt.).
4. Artimųjų ir draugų parama (lengviau mesti drauge su artimu žmogumi, draugu ar paprašius jų, kad būtų kantrūs pacientui abstinencijos periodu, kad nerūkytų jo akivaizdoje).
