Danas ir Babs Izzettai iš Zimbabvės abu susirgo raupsais, kai žmona šia infekcija apsikrėtė nuo savo sutuoktinio. Vyrui raupsai buvo diagnozuoti 1970 metais, o žmonai – 1977-aisiais. Kadangi šią ligą gaubia daug stereotipų, jie laukė net 28 metus, kad galėtų apie ją prabilti savo draugams ir pažįstamiems.
Istoriją aprašo dailymail.co.uk.
Raupsai yra mažai užkrečiama liga, kurią sukelia bacilos Mycobacterium leprae, giminingos tuberkuliozės sukėlėjams. Bakterijos Mycobacterium leprae dauginasi labai lėtai, jų inkubacinis periodas yra maždaug penkeri metai, o simptomai gali išryškėti net po 20 metų.
Raupsai pažeidžia nervus ir, jei liga negydoma, baigiasi rankų ir pėdų nejautrumu. Tai gali sukelti neįgalumą, o kartais galūnes tenka amputuoti. Raupsai pažeidžia ir veido nervus, sukeldami mirkčiojimo problemų ir galiausiai aklumą. Tačiau ši infekcija nėra paveldima ir negali plisti per fizinį kontaktą su ligoniu.
Indijoje iki šiol tebėra 850 raupsuotųjų kolonijų ir paprastai manoma, kad žmogus šia liga apsikrečia, bent šešis mėnesius itin vargingomis sąlygomis pragyvenęs su raupsais sergančiu žmogumi.
Tačiau 66 metų Danui ir 64 metų Babs buvo visai kitaip. „Dauguma žmonių nieko nežino apie raupsus ir mano, kad ši liga yra išnykusi. Tačiau pasaulyje kas dvi minutes kažkas išgirsta šią diagnozę, - „MailOnline“ pasakojo D. Izzettas. - Išankstinės nuostatos tokios stiprios, kad mums prireikė 28 metų, kad apie ją prabiltume“.
Danas, neseniai į pensiją išėjęs pastorius, įsitikinęs, kad yra priežastis, kodėl jis su žmona apsikrėtė viena seniausių ir gėdingiausių ligų – kad padėtų kitiems, sergantiems šia infekcija.
Jei liga diagnozuojama anksti ir pradedama gydyti tam tikra antibiotikų kombinacija, ilgalaikių pasekmių nelieka. Tačiau uždelsus, dėl atstūmimo baimės nuo sutuoktinio, darbdavio, draugų ir visuomenės tenka slėpti išdavikiškus odos lopinėlius, be to, gali ištikti neįgalumas ir aklumas.
Iš Zimbabvės kilęs Danas, kurio vaikai ir anūkai gyvena Didžiojoje Britanijoje, pasakojo: „Raupsai Zimbabvėje, kur aš augau, nėra labai paplitusi liga. Kai 1960 metais man pasirodė pirmieji simptomai, aš nekreipiau į juos dėmesio. Tuomet 1970 metais man išbėrė visą kūną. Man buvo pasakyta, kad sergu sifiliu“.
Tuo metu Danas vos prieš tris mėnesius buvo vedęs savo žmoną Babs. „Gydytojai tiesiog netikėjo manimi, kai sakydavau, kad tai yra neįmanoma, nes ką tik vedžiau. Babs prireikė daug jėgų, kad patikėtų manimi, jog ji buvo mano vienintelė partnerė, bet ji patikėjo, nors medikai tvirtino priešingai. Kai galiausiai man buvo diagnozuoti raupsai, pamaniau, jog Babs reikėtų pasakyti, kad suprasiu, jeigu ji norės su manimi išsiskirti. Ši liga buvo laikoma tokia gėdinga. Tačiau ji atsakė, kad pirma, ji mane myli, o antra, ji yra prisiekusi Dievui ir žmonėms, kad bus su manimi „ir kai sveikata tvers, ir kai ligos suims. Mes dažnai atsisėsdavome ir svarstydavome, kaip aš galėjau apsikrėsti šia liga. Mes tiesiog neatitikome stereotipų. Net ir šiandien mano motina neprisiverčia ištarti žodžio „raupsai“, - pridūrė vyras.
Pasaulyje iki šiol egzistuoja raupsuotųjų kolonijos
Raupsai yra mažai užkrečiama infekcinė liga, kuri nesunkiai pagydoma antibiotikų deriniu. Kasmet ji diagnozuojama ketvirtadaliui milijono žmonių.
Indijoje diagnozuojama daugiau kaip pusė naujų viso pasaulio raupsų atvejų. 85 proc. Delio gyventojų iki šiol įsitikinę, kad ši liga yra nepagydoma. Šioje šalyje iki šiol egzistuoja 850 raupsais sergančių žmonių kolonijų.
Organizacija „The Leprosy Mission“ teigia, kad raupsai tampa tragedija, kai lieka „nepastebėti“. Jie pažeidžia ir suluošina, iš lėto griaudami visus žmogaus gyvenimo aspektus.
„Jeigu ši liga nebūtų gaubiama stereotipų ir nesusipratimų, tuomet žmonės sulauktų gydymo ir visi medikai atpažintų jos simptomus“, - sakė organizacijos atstovas spaudai.
