Daugėja autizmo, alergijų ir nutukimo atvejų
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surengtoje konferencijoje antradienį buvo apžvelgta Lietuvos vaikų sveikata. Pagal naujausius duomenis, dažniausia nustatoma liga per profilaktines patikras – trumparegystė, kuri diagnozuojama net 14 proc. vaikų, taip pat astigmatizmas. 5 proc. vaikų nustatoma alerginė astma, 4 proc. kalbos sutrikimai, kurie vis dažniau kamuoja ikimokyklinio amžiaus vaikus. Apie 65 proc. Lietuvos mokinių yra normalaus svorio, 13 proc. turi antsvorio, 6 proc. nutukę, o 16 proc. yra per mažo svorio.
Sveikatos specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais Lietuvoje padaugėjo per mažai sveriančių vaikų, ypač 13–15 metų merginų. Manoma, kad tam įtaką daro socialiniai tinklai ir iškreiptas požiūris į savo kūną. Prasta ir vaikų dantų būklė.
Kaip konferencijoje antradienį pasakojo Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas, prof. Vaidotas Urbonas, nors bendra Lietuvos vaikų sveikata yra nebloga, tačiau kai kurie rodikliai kelia nerimą.
„Viena iš vaikų sveikatos problemų yra autizmas – šio sutrikimo pandemija yra baisesnė nei kovido. JAV 1 iš 60 vaikų turi autizmo sutrikimą, daugėja jį turinčių ir Lietuvoje, bet niekas nežino, kodėl. Ekranų naudojimas yra gana neseniai atsiradusi pramoga, todėl ilgalaikių duomenų, kaip tai veikia, niekas neturi. Bet nauji tyrimai rodo, kad jei vaikas iki metų dažnai naudoja ekranus, tai yra planšetę, kompiuterį, televizorių, telefoną, didėja autizmo tikimybė sulaukus 3 metų.
Dabar rekomenduojama, kad iki 2 metų vaikai išvis neturėtų naudotis ekranais, 2–5 metų vaikai gali tai daryti valandą per dieną, vyresni – apie 2 val. Bet manau, kad net ir 2 valandos vaikui gali būti per daug, ypač, jei jis intensyviai mokosi. Daugelis sako, kad pavargo ir eina pailsėti žaidžiant kompiuteriu. Analogija būtų tokia, kad kasi visą dieną griovį ir dienos pabaigoje, kai jau beveik nebepakeli rankų, sakai, kad einu pailsėti ir pakiloti štangą. Žaidžiant kompiuteriu vis tiek dirba smegenys, bet tai ekranų naudojimas dabar sukelia daug problemų“, – SAM konferencijoje kalbėjo prof. V. Urbonas.
Pastebima, kad smegenų vystymuisi didelę įtaką turi ir žarnyno mikrobiota, kuri prastėja dėl chemikalų maiste, perdirbtų produktų, didelio streso.
Kaip pastebi gydytojas gastroenterologas, daugėja ir alergijų, bet vis dar neaišku, kodėl taip yra. Taip pat dideles problemas kelia nutukimas, o taip dažnai nutinka dėl per didelio lengvai įsisavinamų angliavandenių – sausainių, bandelių, picų ir pan., vartojimo.
„Kalbama, kad Viduržemio jūros dieta yra panacėja. Bet niekas nežino, kas tiksliai yra ta Viduržemio jūros dieta, nes, pavyzdžiui, Graikijoje vaikai labiausiai nutukę iš visos Europos“, – pastebi profesorius.
Dar viena problema Lietuvoje – vakcinacijos mažėjimas, ypač nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, kokliušo.
„20 metų nemačiau šių ligų, o dabar jas vėl matau, jau mačiau ir mirties atvejų. Tėvai pasirašo, kad atsisako skiepyti vaiką nuo meningokokinės infekcijos, o po kelių mėnesių vaikas nuo jos miršta“, – sakė prof. V. Urbonas.
Tikisi, kad SAM atšauks įsakymą dėl vaikų gydytojų
Pernai metais kilo diskusijos dėl vaikų ligų gydytojų panaikinimo iš pirminės grandies – pagal naują SAM įsakymą, nuo 2027 metų vaikus būtų galima prirašyti tik pas šeimos gydytojus, o vaikų ligų gydytojų konsultacijoms reikėtų siuntimų. Šią problemą prof. V. Urbonas priminė ir konferencijoje.
„Mes su tokiais pokyčiais griežtai nesutinkame ir remiamės tiek Europos Komisijos išvadomis, tiek moksliniais įrodymais ir visuomenės apklausos duomenimis. Tėvai turėtų galėti rinktis, kur gydyti vaikus. Tikimės, kad SAM įsakymas, kad 2027 m. tik šeimos gydytojai galės gydyti vaikus, bus atšauktas“, – kalbėjo prof. V. Urbonas.
Apibendrindamas vaikų ligų gydytojas pabrėžė, kad Lietuvos vaikų sveikata yra nebloga ir netgi panaši į Skandinavijos šalių, visgi dar atsiliekame dėl per mažo fizinio aktyvumo.
