„Svarbiausia, kad labai greitai išmokome dirbti naujomis sąlygomis: nors ir buvome nuolat priversti riboti dalį medicininių paslaugų, įstengėme jas išsaugoti, plėtoti, lanksčiai organizuoti darbą ir tuo pačiu metu toliau įgyvendinti numatytus ligoninei plėtros projektus. Dėl to labai džiaugiuosi ir pasitikiu savo darbuotojais“, – kalbėjo prof. A. Naudžiūnas.
Apžvelgdamas šiandieninę situaciją įstaigoje, jos vadovas konstatuoja, kad joje, kaip ir visoje Lietuvoje, matomi pandemijos mažėjimo mastai. Nors šiuo metu turima gana daug, apie 100, koronaviruso ligonių, ir jiems vis dar atiduoti keli kitų ligų gydymui skirti padaliniai, tačiau nuo šios savaitės du terapinių ligų skyriai vėl atnaujino darbą pagal savo įprastą profilį. Todėl ligoninės Šilainių padalinyje pagrindinis priimamasis taip pat jau tapo nekovidiniu, kaip ir kitų LSMU Kauno ligoninės padalinių priimamieji miesto centre bei Šančiuose.
„Dabar požiūris į koronaviruso infekciją labai skiriasi nuo buvusio pandemijos pradžioje ir nuolat kitusio panašiai kaip viruso mutacijos. Pirmą COVID-19 bangą teko pasitikti infekcinių ligų gydytojams. Visoje šalyje tada buvo daug nežinomybės, sulaukdavome klausimų, ar užteks resursų ir kvalifikuotų specialistų atremti šią negandą. Reikėjo pasitelkti ne tiek kvalifikacinius sugebėjimus, kurių mūsų medikams tikrai netrūko, kiek išlikti stipriems psichologiškai.
Vėliau, kai infekcinių ligų skyriai užsipildė, gana gretai su šia liga pradėjo kovoti ir kitų sričių medikai. Mūsų ligoninė buvo viena pirmųjų, kuri praktiškai parodė, kad COVID-19 puikiausiai gali gydyti visi licencijuoti terapeutai. Taip pat išmokome operatyviai perorganizuoti skyrių veiklą tiek kovidinių ligonių gydymui, tiek sugrąžinti juos į įprastą darbo ritmą, sumažėjus susirgimų skaičiui.
Vėliau sėkmingai pritaikėme kovidariumų steigimų praktiką nekovidiniuose skyriuose. Ligoniai, kurie gydomi dėl kitų ligų ir jiems pasireiškia lengva COVID-19 forma, buvo paliekami izoliuoti tame pačiame skyriuje. Tokiu būdu neapkraudavome vien COVID-19 skirtų skyrių per pandemijos pikus.
Žinoma, to padaryti nebūtų įmanoma, nepakeitus požiūrio į šią ligą. Ji jau nemistifikuojama kaip anksčiau. Dar ne taip seniai būdavo skambiai aprašomas kiekvienas COVID-19 susirgimas kituose skyriuose, medikai dėl to net sulaukdavo kaltinimų. Dabar į šią ligą žiūrima kaip į vieną iš daugelio, nors ji ir labai pavojinga“, – teigia prof. A. Naudžiūnas.
Jis primena, kad iki vakcinacijos jo vadovaujamoje gydymo įstaigoje būdavo dienų, kai susirgdavo iki 300 darbuotojų, o dėl tada taikytų griežtesnių izoliacijos sąlygų į darbą neateidavo dar daugiau. Tai buvo labai rimta problema.
Pradėjus nuo COVID-19 skiepyti medicinos personalo darbuotojus, jų sergamumas staigiai krito iki pavienių atvejų. Nors paskui virusui mutuojant sirgo ir skiepyti žmonės, bet ligos formos tapo švelnesnės, o susirgimai LSMU Kauno ligoninėje jau antrus metus po vakcinacijos nebėra tokie masiški ir nekelia didelių rūpesčių.
„Taip jau sutapo, kad pandemija užklupo rengiantis dviejų didelių miesto ligoninių – Respublikinės Kauno ligoninės ir Kauno klinikinės ligoninės – reformai. Dalininkų sprendimu, tapome viena gydymo įstaiga. Nors pandemija šiam procesui tikrai nepadėjo, bet antra vertus, sujungę savo pajėgumus, lengviau įveikėme iškilusius iššūkius.
Toliau sėkmingai įgyvendiname ne tik Kauno regionui, bet ir visai šaliai svarbius projektus. Pavyzdžiui, intensyviai vyksta darbai kuriant Nacionalinį geriatrijos centrą, kuris suteiks senjorams galimybę kuo ilgiau išsaugoti orią senatvę. Jame greta stacionaraus Geriatrijos skyriaus bus įkurtas dienos stacionaro skyrius, išplėstos ambulatorinės paslaugos.
Mūsų ligoninė visada garsėjo vaikų tuberkuliozės gydymu. Įgyvendinant tam skirtą projektą, Vaikų ligų skyriuje įrengiamos izoliuotos palatos, suremontuota kvėpavimo gimnastikos – kineziterapijos salė ir kitos kokybiškam ligonių gydymui užtikrinti būtinos patalpos, įsigyta medicinos bei kita įranga. Šalia šių didelių projektų dar atliekame remontus skyriuose, diegiame naujus inovacijų sprendimus, skaitmenizuojame įvairias paslaugas pacientams, taikome naujus vadybos metodus“, – apie pastaraisiais metais įgyvendintus ir būsimus planus pasakoja ligoninės vadovas.
Anot jo, Kaune įvykdytos reformos, sujungiant gydymo įstaigas į vieną darinį, jau parodė, kad sutelkus jėgas, galima efektyviau įgyvendinti naudingus projektus, pripažįstant, jog ligoninė nėra tik vieta su daug lovų.
„Metas suprasti, kad šiuolaikinė medicina suteikia įvairių galimybių be ilgo gulėjimo stacionariuose skyriuose. Antai daugelyje Vakarų Europos gydymo įstaigų dauguma chirurginių operacijų atliekama dienos chirurgijos centruose, kur žmogus tą pačią dieną išleidžiamas į namus. Tačiau tam reikia gerų specialistų, modernios įrangos.
Mūsų ligoninėje vienas iš prioritetų irgi yra šios srities stiprinimas. Kitos medicinos sritys taip pat aiškiai rodo, kad norint teikti aukšto lygio ir pažangias medicinos paslaugas, būtina koncentruoti pajėgumus“, – įsitikinęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės generalinis direktorius prof. A. Naudžiūnas.
ELTA primena, kad nuo 2004-ųjų Lietuvos gydytojai, slaugytojai bei visi, savo gyvenimą paskyrę sveikesnės visuomenės kūrimui, balandžio 27-ąją mini Medicinos darbuotojų dieną. Būtent 1918-ųjų balandžio 27-ąją Lietuvos valstybės Tarybos sprendimu, buvo įkurta Sveikatos komisija. Tuomet garbė rūpintis savo šalies žmonių sveikatos apsauga buvo patikėta tautos patriarchui daktarui Jonui Basanavičiui, inžinieriui profesoriui Steponui Kairiui ir kunigui Justinui Staugaičiui bei vėliau prie jų veiklos prisijungusiam daktarui Jurgiui Aleknai, tapusiam Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamento direktoriumi, teigiama istoriniuose dokumentuose.
