Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas paaiškino, kodėl uždaryti mokyklas šiuo metu būtų neadekvatu.
Gydytojas pateikė naujausius mokslinius su vaikais susijusius duomenis iš ESPID (Europian Society for Pediatric Infectious Disease) 38-ojo kongreso dėl COVID-19.
Pasak profesoriaus, absoliuti dauguma vaikų COVID-19 serga besimptome arba lengva forma, ir tik labai pavieniai atvejai gana sunkūs ir komplikuoti. Tai pastebima ir Lietuvoje.
Vaikai, kaip pirminis infekcijos užkrato šaltinis, prof. R. Kėvalo teigimu, būna retai, t. y. apie 2–3 proc. atvejų. Vaikus dažniausiai užkrečia suaugusieji. Kitaip sakant, vaikai nėra pirminis infekcijos šaltinis, kaip buvo galvojama pavasarį.
„Sumažėjus vakcinacijos apimtims, kalbama apie įprastinius kūdikių ir mažų vaikų skiepus, bijoma vakcinomis valdomų ligų protrūkio. Ypač bijoma tymų protrūkio, kas buvo visai neseniai ir Lietuvoje. Tai gana realus pavojus. Šį sezoną tikrai būtina skiepytis nuo gripo.
Uždaryti mokyklas (ypač kalbant apie iki 10-12 metų amžiaus mokinius) yra perteklinis ir epidemiologiškai neracionalus reikalavimas.
Esminė žinutė ta, kad COVID-19 tiesiogiai nėra vaikų problema, tačiau vaikams turi šalutinį neigiamą poveikį per vakcinomis valdomų ligų protrūkio pavojų, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo sutrikimą. Svarbiausia vaikų problema yra įprastinio mokymosi proceso nutraukimas, ypač iki 10–12 m. amžiaus mokinių“, – feisbuko puslapyje „Mamos žinynas“ buvo cituojamas prof. R. Kėvalas.
