Ar ši atmaina pasieks ir Lietuvą? Ar artėjant šaltajam sezonui reikia baimintis koronaviruso? Tokie klausimai buvo aptarti Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ su virusologu prof. Sauliumi Čaplinsku.
Neabejoja, kad nauja atmaina pasieks ir Lietuvą
Pasak prof. S. Čaplinsko, vasarą atliekama daug mažiau diagnostinių tyrimų. Nors koronavirusas tarp žmonių cirkuliuoja visus metus, tačiau jo aktyvumas padidėja šaltuoju periodu. Profesorius neabejoja, kad ir šiais metais žiemą gripo ir COVID-19 atvejų išaugs.
Profesoriaus laidoje buvo paklausta, ar Lietuvoje jau užfiksuota nauja COVID-19 atmaina.
„Tam, kad ji būtų užfiksuota, turi būti atliekami nuoseklūs tyrimai. Ir kitose šalyse tų tyrimų nėra atliekama tiek daug. Abejonių, kad nauja atmaina ateis ir į Lietuvą, nėra. Tik klausimas, kokia viruso atmaina įgys didesnį pagreitį, ir kada. Į šitą klausimą, bijau, kol kas niekas atsakyti negali. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija ir ragina atlikti visas šalis aktyvią viruso stebėseną, kad būtų galima įvertinti, kokios atmainos ir kur plinta, ir imtis veiksmų“, – sakė pašnekovas.
Itin svarbu, pasak profesoriaus, nepamiršti vėdinti patalpų – tai viena geriausių prevencijos priemonių, kuriai buvo skiriama per mažai dėmesio. Taip pat nepamiršti kosėjimo, čiaudėjimo, rankų higienos bei skiepų.
„Dabar viena iš naujausių atmainų yra BA.2.86, omikron palikuonis. Šitoje atmainoje yra 96 pokyčiai genome. Palyginimui – omikron variantas turėjo 33 pokyčius nuo pirminio Uhano viruso varianto. Tad šitų pokyčių yra labai daug. Mokslininkams didžiausią susirūpina kelia tai, kiek šie pokyčiai virusui padės išvengti vakcinos arba ligos suformuotų antikūnų“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Persirgus COVID-19 – daugybės kitų ligų rizika
Viename iš kanadiečių tyrimų, kaip pasakojo pašnekovas, nustatyta, jog vyresniems žmonėms, kurie buvo paskiepyti arba persirgo COVID-19, po kurio laiko imuniteto atsako šiai ligai liko daug mažiau nei jaunų žmonių. Tai reiškia, kad senjorams antrą kartą susirgti koronavirusu yra daug didesnė tikimybė.
Tačiau vis dar neaišku, ar šios naujos atmainos sukelia sunkesnę, ar lengvesnę ligą. Taip pat neaišku, ar bus naujos vakcinos būtent šiai atmainai.
„Sunku pasakyti, nes tarp virusų ir žmonių nuolat vyksta lenktynės. Vieną galima pasakyti tvirtai – kai bus vakcinos atkeliavusios į Lietuvą, reikia stebėti oficialių šaltinių informaciją, nepasiduoti abejonių, sąmokslo teorijų virusui“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Kuo toliau, tuo daugiau žinoma apie teigiamą vakcinų poveikį bei galimas pašalines reakcijas, sako profesorius.
Be to, yra daugiau duomenų ir apie viruso poveikį jau pasibaigus aktyviam ligos laikotarpiui.
„Pavyzdžiui, persirgusiems COVID-19, yra didesnė tikimybė susirgti net keliomis autoimuninėmis ligomis – anemija, autoimuniniais artritais, psoriaze, išsėtine skleroze, net 2,7 karto išauga rizika. Tuo metu vakcinuotiems žmonėms autoimuninių ligų rizika yra kur kas mažesnė“, – sakė profesorius.
Pašnekovas pasakoja, kad išaugo cukrinio diabeto atvejų, kurie siejami su persirgtu COVID-19 – per pirmas 4 savaites nuo užsikrėtimo, tikimybė susirgti cukriniu diabetu padidėja beveik 5 kartus. O tiems žmonėms, kuriems dėl COVID-19 reikėjo hospitalizacijos, nes sirgo sunkiai, antro tipo cukrinio diabeto pasireiškimas padidėjo net 21 kartą.
„Šiais pavyzdžiais noriu pabrėžti, kad kuo toliau, tuo daugiau mokslas žino tiek apie patį virusą, tiek apie jo daromą žalą sveikatai. Deja, tos lenktynės tarp mokslo ir viruso ne visada būna žmonių naudai, ne visada laimi mokslas“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Prof. S. Čaplinskas nemano, kad vėl bus grįžtama prie didelių ribojimų ar masinės vakcinacijos.
„Delfi“ primena, kad apie naują koronaviruso atmainą neseniai kalbėjo ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas, daktaras Gytis Dudas.
Nors kol kas klausimų dėl naujos atmainos – daugybė, mokslininkas nusiteikęs gana pozityviai.
„Neaišku, kiek dabartinės vakcinos galėtų padėti apsisaugoti nuo šios infekcijos. Kiek galima manyti iš buvusių duomenų, pavyzdžiui, kad omikron nė viena iš bangų nesukėlė didesnio mirtingumo Lietuvoje, galima tikėtis, jog atvejų daugės. Tačiau nemanau, kad bus didesnis mirtingumas ar įvesti nauji ribojimai. Labai sunku įsivaizduoti scenarijų, kur ši atmaina sukeltų labai dideles bėdas“, – sakė mokslininkas.
Neaišku ir tai, ar nauja atmaina plinta greičiau nei omikron. Yra ir kitų svarbių aspektų, dėl ko tikslių prognozių pateikti kol kas negalima – daugelyje pasaulio šalių, kaip ir Lietuvoje, nebėra plataus masto rutininės sekoskaitos, be to, vasarą virusų plitimas visada mažesnis nei šaltuoju metų laiku.
„Šaltuoju metų laiku tikrai sulauksime viršutinių kvėpavimo takų ligų padidėjimo. Jei situacija toliau liks nepakitusi, cirkuliuos omikron palikuonys, labai abejočiau, ar kiltų kokių didesnių bėdų. Žinoma, jei yra galimybė apsisaugoti, pasiskiepyti, tai tikrai nepakenks. Be to, yra ir kitų virusinių ligų, ne tik COVID-19. Todėl, jei žmogus yra didesniuose susibūrimuose, autobuse, nėra jokios gėdos užsidėti kaukę ir pasisaugoti“, – kalbėjo pašnekovas.
Visą tekstą apie naują koronaviruso plitimą rasite čia.
