Kaip rašo medicinos leidinys „The Medical News Today“, 2010 metais Henry'io J. Kaiserio šeimos fondas atlikto tyrimą, kuris atskleidė, kad nuo 1999 iki 2009 metų Jungtinėse Valstijose išrašomų receptų skaičius padidėjo 39 proc. nuo 2,8 iki 3,9 mlrd.

2014 metais JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro atliktas tyrimas parodė, kad 48 proc. amerikiečių per praėjusių 30 dienų vartojo bent vieną receptinį preparatą, o tai yra 5 proc. daugiau nei 1999-2000 metais. Maždaug 31 proc. per praėjusį mėnesį vartojo du ar daugiau receptinių vaistų, palyginti su 25 proc. 1999-2000 metais.

Specialistai pažymi, kad labai dažnai kokį nors negalavimą gali palengvinti gyvensenos pokyčiai, rūkalų atsisakymas bei fizinis aktyvumas. Bet šiuolaikiniam žmogui daug lengviau išgerti piliulę. Deja, vaistai ne tik gydo, bet ir kelia tam tikrą riziką.

Pripratimas ir perdozavimas

Skausmą malšinantys vaistai, kaip, pavyzdžiui, opioidai, yra vieni dažniausiai JAV išrašomų vaistų. O jų ilgalaikis vartojimas kelia rimtų sveikatos problemų. Kaip ir su bet kuriais analgetikais, jų bėda yra ta, kad prie jų galima priprasti. JAV nacionalinis piktnaudžiavimo vaistais institutas 2012 metais paskelbė, kad maždaug 2,1 mln. žmonių Jungtinėse Valstijose turi priklausomybę nuo kokio nors receptinio opioido.

JAV maisto ir vaistų administracija 2013 metais paskelbė, kad 2006 metais šalyje nuo opioidų perdozavimo mirė daugiau nei 15 500 žmonių. Per 20 metų tokių mirčių skaičius šoktelėjo 300 proc.

Atsparumas antibiotikams

Nereikalingas antibiotikų skyrimas yra dar viena dažna su receptiniais vaistai susijusi problema JAV. Dėl to auga bakterijų atsparumas vaistams. 2013 metais buvo paskelbta, kad JAV labai dažnai antibiotikų gydytojai išrašo visiškai be reikalo, pavyzdžiui, net gerklės skausmui gydyti.
Statistika rodo, kad kiekvienais metais antibiotikams atspariomis bakterijomis Jungtinėse Valstijose užsikrečia daugiau nei 2 mln. žmonių, iš kurių daugiau nei 23 tūkst. dėl to miršta.

„Per pastarųjų 70 metų bakterijos pademonstravo sugebėjimą išvystyti atsparumą visiems antibiotikams, kurie tik buvo sukurti. Ir kuo daugiau antibiotikų vartojama, tuo greičiau bakterijos prisitaiko, – pernai išspausdintame straipsnyje sakė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro Antimikrobinio atsparumo biuro vadovas dr. Steve'as Solomonas. – Antibiotikų vartojimas bet kuriuo metu esant bet kurioms sąlygoms skatina bakterijų atsparumą. Jeigu antibiotikai yra būtini ligai gydyti, jie turi būti vartojami. Tačiau mokslininkai tyrimai parodė, kad daugiau nei 50-yje procentų atvejų antibiotikų skiriama tuomet, kai jie visai nereikalingi, arba jie netinkamai vartojami (pavyzdžiui, pacientui skiriama netinkama dozė). Šis netinkamas antibiotikų vartojimas skatina bakterijų atsparumą.“

Ilgalaikio, netinkamo vaistų vartojimo šalutinis poveikis arba kelių vaistų sąveika

2011 metais kalbėdamas su CNN, Pietų Kalifornijos universiteto klinikinės farmacijos, psichiatrijos ir elgsenos mokslų profesorius Michaelas Wincoras sakė, kad kelių vaistų vartojimas žmogui potencialiai kelia didelę grėsmę, ypač jeigu vaistus skiria skirtingi gydytojai, kurie tarpusavy nebendrauja. Tačiau nereikia vartoti kelių vaistų iš karto, kad pajustumėte šalutinį poveikį, sako Hjustone veikiančio „Baylor“ medicinos koledžo kardiologas dr. Ravis Hira.

„Visi vaistai turi šalutinį poveikį. Kai konkretus pacientas tinkamai vartoja tam tikrą vaistą, vaisto nauda nusveria jo keliamą riziką. Tačiau netinkamai naudojamas vaistai daro didesnę žalą nei duoda naudą.“, – sakė jis.

Ilgalaikis vaistų vartojimas taip pat gali sukelti tam tikrų problemų. Pavyzdžiui, ilgalaikis aspirino vartojimas kelia nerimą. Nors medikai sako, kad šio kraują skystinančio vaisto vartojimas užkerta kelia infarktui ir insultui, jo ilgalaikis vartojimas, kaip rodo keli tyrimai, turi neigiamų pasekmių sveikatai.

2013 metų sausį buvo paskelbtos vieno tyrimo išvados, kuriose sakoma, kad ilgalaikis aspirino vartojimas susijęs su makuliarine degeneracija, kuri yra viena iš senatvinio apakimo priežasčių. Taip pat esama tyrimų, kurie parodė, jog ilgalaikis aspirino vartojimas siejama su klausos praradimu, kraujavimu žarnyne bei kraujavimu smegenyse.

Nors Maisto ir vaistų administracija pernai rekomendavo amerikiečiams nevartoti aspirino siekiant užkirti kelią pirminiam insultui ar infarktui, neseniai dr. R. Hiros ir jos kolegų atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 10 proc. amerikiečių vis tiek kasdien vartoja nedidelį kiekį aspirino siekdami užkirsti kelią insultui ar infarktui.

„Aspirinas infarkto ar insulto tikimybę sumažina 18 proc. Tačiau tuo pačiu 54 proc. jis padidina kraujavimo smegenyse riziką“, –pažymėjo Olandijos Neimegeno miesto universitetinio medicinos centro atstovas Freekas W.A. Verheugtas.

Ar gydytojai skiria per daug vaistų?

Minėti statistiniai duomenys rodo, kad Jungtinėse Valstijose išrašoma vis daugiau receptinių vaistų. Išlaidos tokiems vaistams per praėjusius du dešimtmečius padidėjo 200 mlrd. JAV dolerių. Žinoma, iš dalies tam įtakos turi gyventojų senėjimas: mes gyvename ilgiau, daugiau sergame, reikia daugiau vaistų. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis.

Kai kurie medikai mano, kad vaistų skiriama per daug. „Nerimaujama, kad daugelis medikų skiria per daug vaistų, nes tiesiog neturi laiko susėsti su pacientu ir aptarti visus nemedikamentinius gydymo būdus“, – dienraščiui „The Daily Telegraph“ 2011 metais sakė Didžiosios Britanijos pacientų asociacijos atstovė Celia Grandison-Marly.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)