Sveikatos apsaugos ministras sako: daryti prielaidas kol kas dar anksti, atsakymai turėtų paaiškėti vasarą.
„Jeigu būtų tokia prielaida, kad jau [koronavirusas] nebemutuoja, nebeatsiranda kažkokių naujų atmainų, matyt, pavasaris ir vasara būtų tas laikas, kada mes jau žiūrėtume, kaip kovidą sutvarkyti, visą infrastruktūrą, kad tai jau būtų traktuojama kaip liga. Tai reiškia, liktų klausimas, ar dar turi būti mobilūs punktai, mes spręstume paslaugų įkainių klausimus“, – „Delfi“ laidoje „Iš esmės“ kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Duodamas interviu laidai „Delfi diena“ jam antrino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas: „Aš manau, kad jau dabar reikėtų pradėti galvoti ir kai kur jau mažinti tą vadinamą COVID ligos išskirtinumą, kad ir kalbant apie tuos pačius testavimo punktus.
Taip, šiuo metu šeimos gydytojai yra labai užkrauti. Bet iš esmės, tai lygiai taip pat, kaip ir su kitomis pataloginėmis ligomis – lygiai toks pat turėtų būti ir šitos ligos kelias. Tik tiek, kad tai yra užkrečiama liga. Kita vertus, su visomis užkrečiamomis ligomis turėtume elgtis kiek kitaip“.
Andriukaitis grūmoja pirštu
Pasaulio sveikatos organizacijai atstovaujantis Vytenis Andriukaitis grūmoja pirštu: negalime viruso laikyti nepavojingu, o šiuo metu jį prilyginti sezoniniam gripui būtų neatsakinga.
„Pasaulio sveikatos organizacija kol kas labai aiškiai visai neseniai dar kartą pakartojo, kad atskirų šalių narių skubantis požiūris pranešti, kokia prognozė, ką galima padaryti ir taip toliau, kol kas neatitinka esamos epidemiologinės situacijos.
Pasakyti, kad kovidą galima priskirti prie kažkokių ligų yra anksti, todėl, kad niekas negali pasakyti dabar net ir teoriškai, kiek ir kokių mutacijų vėl gali būti. Juo labiau, kad visame pasaulyje auga ir užsikrėtimų, ir mirčių skaičiai“, – įspėjo V. Andriukaitis.
Čaplinskas: virusas niekada neišnyks
S. Čaplinsko teigimu, šiltuoju periodu viruso cirkuliacija sulėtės, o šaltuoju plitimas turėtų suaktyvėti.
Tačiau mūsų imuninė sistema prisimins, kad buvome susidūrę su šiuo virusu ir, anot užkrečiamųjų ligų specialisto, tikėtina, kad virusas nebesukels sunkios klinikinės eigos. Visgi, virusas niekada neišnyks.
„Ne atsitiktinai kiekvieną šaltąjį sezoną nuo 5 iki 10, netgi 20 procentų ar daugiau žmonių suserga gripu, vaikučių – dar daugiau.
Peršalimo ligomis dažnas mūsų, ypač ankstesniais sezonais, susirgdavome netgi po porą-trejetą kartų per metus.
Taigi iš esmės tikėtis, kad šitas virusas dings ir visai nesirgsim jo sukeltomis ligomis, nėra jokių medicininių ir mokslinių prielaidų“, – neabejojo profesorius.
Ar reikės toliau revakcinuotis?
Svarstoma ir apie tai, kokia bus tolimesnė vakcinacijos eiga. Vieningo sprendimo kol kas taip pat nėra.
„Dabar nėra šimtu procentų aišku, kaip bus – ar trečia pastiprinančioji dozė yra paskutinis taškas, ar dar gali reikėti ketvirtos?“ – kalbėjo A. Dulkys.
S. Čaplinskas apie tolimesnį skiepijimąsi irgi kalbėjo atsargiai: „Ar prieš kitą šaltąjį sezoną bus rekomendacijos vėl sustiprint imuninį atsaką, šiandien per anksti kalbėti. Tikėtina, kad galbūt ir reikės.
Kita vertus, juk dabar, kai buvo prognozuota, kad visi mes susidursim su tuo virusu, tai taip ir išeis, kad tai bus natūrali imunizacija“.
Profesorius prognozuoja, kad žmonėms, turintiems gretutinių ligų, ketvirtoji dozė bus indikuotina ir rekomenduojama.
O ar gali tekti už vakciną susimokėti likusiai visuomenės daliai?
„Šiek tiek per ankstyva yra šita diskusija. Nors, nuotaikai pakelti, priminsiu, kad jau ir pačioje pradžioje buvo net patarimų: vakcinos Rytų Europoje turėtų būti iš karto mokamos, nes pas mus, Rytų Europoje, yra vertinama tai, kas yra mokama, o kas nemokama nevertinama“, – juokavo A. Dulkys.
S. Čaplinskas skiepijimą nuo COVID-19 palygino su skiepijimu nuo gripo: „Rizikos grupės žmonės sezoninio gripo vakcina yra skiepijami nemokamai. Manau, kad būtų tikslinga lygiai taip pat rizikos grupės žmones ir koronaviruso sustiprinančią vakciną, jeigu ji bus indikuotina, taip pat šitiems žmonėms padaryti nemokama“.
Praėjusią parą šalyje nustatyta 11 tūkstančių 114 koronaviruso atvejų. 13 žmonių mirė.
