Dabar britų mokslininkai teigia per žingsnį priartėję prie supratimo, kaip tai veikia, rašo dailymail.co.uk.
Jie nustatė, kad dėl girtavimo gali būti kaltas vienas mutavęs genas ir kad pelės, turinčios tokią mutaciją, pirmenybę teikė alkoholiui, o ne vandeniui.
Tų pelių, kurios turėjo pakitusį geną, atveju alkoholis sudarydavo beveik 85 proc. visų per dieną suvartojamų skysčių.
Dabar mokslininkai nekantrauja išsiaiškinti, ar tas pats fenomenas galioja ir žmonėms. Jei tai pasitvirtintų, mokslininkai galėtų ieškoti naujų alkoholizmo gydymo būdų.
Minimas genas buvo apiktas pelių DNR atlikus subtilius pakeitimus. Tuomet mokslininkai stebėjo, kas sustiprina pelių potraukį alkoholiui.
Laboratoriniai gyvūnai, turėję normalią baltymo Gabrb1 versiją, alkoholiu nesidomėdavo.
Kai jiems būdavo siūloma rinktis tarp skiesto alkoholio ir vandens, pirmasis būdavo ragaujamas labai mažai arba visai ignoruojamas.
Tačiau pelės su minėta mutacija ryždavosi net paplušėti, kad gautų skiesto alkoholio – jos turėdavo nuspausti specialią svirtelę ir, priešingai negu normalios pelės, tai darydavo net ilgą laiką.
Maždaug per valandą jos suvartodavo pakankamai alkoholio, kad apsvaigtų, ir net pradėdavo svirduliuoti.
Šio tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Nature Communications“, gali padėti nustatyti asmenis, kuriems padidėjusi rizika tapti priklausomais nuo alkoholio.
„Nuostabu sužinoti, kad nedideli kodo pokyčiai vos dėl vieno geno gali turėti didžiulę įtaką tokiam sudėtingam elgesiui kaip alkoholio vartojimas“, - sakė tyrimo vadovas, mosklų daktaras Quentinas Anstee iš Niukaslo universiteto.
„Toliau mėginame nustatyti, ar šis genas tokią pačią įtaką daro ir žmonėms, nors žinome, kad žmonių atveju alkoholizmas yra kur kas komplikuotesnis reiškinys, nes įtakos turi ir aplinkos faktoriai“, - kalbėjo jis.
„Tačiau tai turi potencialą ateityje ieškant geresnių alkoholizmo gydymo metodų“, - pridūrė jis.
Baltymo Gabrb1 variantas aktyvuoja medžiagas, žinomas kaip GABA ir GABAA. Pastarosios smegenyse kontroliuoja malonumo ir atlygio pojūčius.
„Mutacija pakoreguoja jo struktūrą ir sukelia spontanišką elektrinį aktyvumą smegenų malonumo zonoje - sutelktiniame branduolyje (lot. nucleus accumbens)“.
„Stiprėjant šių receptorių elektriniams signalams, kartu didėja ir noras gauti alkoholio. Pelių atveju jis buvo toks stiprus, kad jos net ryždavosi dirbti, kad jo gautų, ir tai tęsėsi kur kas ilgiau, negu tikėjomės“, - sakė Q. Anstee.
Profesorius Howardas Thomasas iš Imperinio koledžo Londone teigė: „Iš ankstesnių žmonių studijų žinome, kad GABA sistema dalyvauja kontroliuojant išgeriamo alkoholio kiekį“.
„Mūsų tyrimai su pelėmis rodo, kad tam tikra sudėtinė GABAA receptoriaus dalis turi reikšmingos įtakos, o svarbiausia, kad šios pelės padėjo mūsų tyrimų grupei ištirti šiame procese dalyvaujantį mechanizmą. Tai svarbu, jei norime pamėginti modifikuoti šį procesą pirmiausia pelėms, o tuomet ir žmonėms“.
