Lietuvoje energinių gėrimų vartojimas taip pat paplitęs, tačiau apie jų poveikį informacijos mažai, o ir ta apipinta įvairiais mitais.

Pats pavojingiausias kokteilis smegenims

Pasak Lietuvos olimpinio sporto centro Sportininkų mitybos specialisto, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo darbuotojo dr. Mariaus Baranausko, šiuo aspektu neišsiskiria ir Lietuvos didelio meistriškumo sportininkai, vartojantys kofeino turinčius energinius gėrimus. Kofeino sudėtyje turinčių gėrimų vartotojų net 17,4 proc. yra sportininkai. Daugiau kaip 50 proc. jų – ištvermės sporto šakas kultivuojantys sportininkai.

„Nuolat verda diskusijos apie tai, kokiu lygiu energiniai gėrimai yra pavojingi, kiek jie žaloja sveikatą. Diskusijos diskusijomis ir apsiriboja. Konstatuojamas energinių gėrimų sveikatą žalojantis faktas šiai dienai iki šiol lieka neįrodytas. Mat daugelis mokslinių studijų, vertinančių neigiamą energinių gėrimų vartojimo poveikį sveikatai, remiasi galimu, bet ne priežastiniu ryšiu. Šiuo metu realiai energinių gėrimų žalojantis poveikis aiškus, kai jie vartojami kartu su alkoholiniais gėrimais. Alkoholinius gėrimus vartojant kartu su energiniais gėrimais sumažinamas alkoholio slopinamasis poveikis, lėčiau apgirstama, suvartojamas didesnis kokteilių kiekis, atsiranda rizika organizmą apnuodyti didesniu alkoholio kiekiu, sutrikdyti neurokognityvines funkcijas. Tai siejama su rizikinga žmogaus elgsena, žmogus tampa mažiau nuovokus, orientuotas, nesaugiai elgiasi kelyje (pvz., vairuoja automobilį), padaugėja nesaugių, prievartinių seksualinių santykių tikimybė ir pan.“, - teigė pašnekovas.

Pasak jo, galima išskirti du energinių gėrimų vartojimo aspektus. Sportininkų mityboje į energinius gėrimus žiūrima gal labiau kaip į maisto papildą, dėl kurio poveikio gerinamos vienos ar kitos sportuojančiojo ypatybės. Daugelyje pasaulio šalių atliekami tyrimai, kurių metu sudaromos energinių gėrimų ir placebo vartotojų grupės ir testuojamas energinių gėrimų vartojimo poveikis sportuojančiųjų ištvermei, jėgai ir greitumui, nuotaikai, reakcijos laikui, budrumui, medžiagų apykaitai, kūno masės mažinimui.

Tyrimai: kokį poveikį energiniai gėrimai turi sportininkų jėgai ir ištvermei

„Turbūt kyla klausimas, kodėl buvo vertinamas būtent energinių gėrimų veiksmingumas, jei pastarųjų „reputacija“ bloga? Atsakymas gana paprastas, kurį lemia energinių gėrimų sudėtis. Pagrindiniai energinių gėrimų komponentai yra angliavandeniai ir kofeinas, taip pat jų sudėtyje randama papildomų medžiagų: vitaminų, mineralinių medžiagų, budrumą, protinį susitelkimą, susikoncentravimą skatinančių medžiagų (taurino, dviskiaučio ginkmedžio, L-tirozino, citokolino, 5-hidroksi-5-triptofano ir t.t.), stimuliuojančių medžiagų (kofeino, guaranos, žaliosios arbatos ekstraktų, sinefrino, paragvajinio bugienio, johimbino, tiramino ir t. t.) bei įvairių ergogeninių, fizinį darbingumą gerinančių medžiagų (L-karnitino, D-ribozės, beta-alanino, inozitolio, citrulino, kvercetino ir t. t.).

Marius Baranauskas
Taigi angliavandeniai ir kofeinas – veiksmingos medžiagos, turinčios poveikį fiziniam darbingumui. Tuo tarpu minėtų papildomų medžiagų kiekiai energiniuose gėrimuose yra tokie maži, kad reikšmingo poveikio nelemia. Vienokį ar kitokį poveikį jos turėtų tik tuo atveju, jei būtų vartojamos didesnėmis dozėmis. Vis dėlto lieka neaišku, ar šios papildomos medžiagos sustiprina, keičia tikrai veiksmingų medžiagų – angliavandenių ir kofeino – poveikį. Galbūt papildomai į šiuos gėrimus dedamos įvairios medžiagos angliavandenių ir kofeino poveikį sustiprina, o galbūt nulemia nepalankų suminį galutinio produkto poveikį? Vienareikšmiškai šia linkme būtini tolesni objektyvūs įvairios sudėties energinių gėrimų vartojimo poveikį organizmui įvertinantys tyrimai“, - įsitikinęs M. Baranauskas.

Pasak sportininkų mitybos specialisto, šiai dienai išsiaiškinta, jog 45–60 min. prieš treniruotes vartojami energiniai gėrimai, kuriuose kofeino koncentracija sudaro apie 2 mg/kg kūno masės, galimai padeda pasiekti didesnį raumenų susitraukimo galingumą ir efektyviau įveikti jėgą ugdančius fizinius krūvius. Tuo tarpu norint pagerinti greitumo, judrumo rodiklius, intensyvių sprintų įveikimo trukmę, kofeino turinčių energinių gėrimų vartojimas neveiksmingas.

Taip pat išsiaiškinta, jog 10–40 min. prieš treniruotes vartojami energiniai gėrimai, kuriuose kofeino koncentracija sudaro apie 2 mg/kg kūno masės, gerina dviratininkų ar bėgikų fizinio darbingumo rodiklius. Jei šie gėrimai vartojami per anksti, t. y. likus 60 min. ir daugiau iki ištvermės treniruočių, tuomet jie jau ne tokie veiksmingi.

Be to, energinius gėrimus vartojant prieš treniruotes, juose esantis kofeinas veiksmingai aktyvina centrinės nervų sistemos veiklą, todėl šių gėrimų vartojimas laikomas nuotaikos gerinimo, budrumo didinimo priemone ir trumpesnį reakcijos laiką lemiančiu veiksniu. Visgi pašnekovas primena, kad vertėtų nepamiršti, jog energinių gėrimų sudėtinių medžiagų bendras suminis poveikis iki galo neištirtas.

Liekninamasis efektas – mitas ar tiesa?

„Verta paminėti ir tai, jog energinius gėrimus yra neracionalu vartoti treniruočių metu. Turbūt daugelis mano, kad šalia stimuliuojančio poveikio, kofeinas skatina padidėjusį šlapimo išsiskyrimą. Tai yra tiesa, bet tik ramybės metu. Priešingai, pačios sportinės veiklos metu, kofeinas šlapimą varančiu poveikiu nepasižymi, kitaip tariant, neveikia kaip diuretikas. Tačiau labiausiai energinių gėrimų nerekomenduojama vartoti sportuojant todėl, kad jų sudėtyje yra per didelė angliavandenių koncentracija, todėl juos vartojant treniruočių metu sulėtėja skysčių pasišalinimas iš skrandžio, organizmo aprūpinimas angliavandeniais ir skysčiais, gali būti sukeliamas virškinamojo trakto distresas. Išeitis būtų energinius gėrimus skiesti geriamuoju vandeniu, bet argi tai racionalu? Geriau rinktis specialų sportuojančiajam skirtą produktą, kurio sudėtis jau yra subalansuota tinkamai.

Bet kuriuo atveju, aktyviai sportuojant nerekomenduojama vartoti daugiau nei 1 energinių gėrimų porciją per dieną (pvz., 1 skardinę). Sportuojant trumpiau nei 1 val. per dieną, energinių gėrimų vartoti iš viso nerekomenduojama“, - aiškino specialistas.

Dar vienas aspektas, dėl kurio vartojami energiniai gėrimai: jų vartojimas buvo susietas su riebalų masę mažinančiu poveikiu. Pasak pašnekovo, teoriškai prieš fizinį krūvį vartojant energinius gėrimus, įmanoma padidinti energijos sąnaudas, o tai per tam tikrą laikotarpį pasitarnauja kaip kūno masės korekcijos priemonė. Manoma, jog energiniai gėrimai yra veiksmingi, nes greitina pagrindinę medžiagų apykaitą bei riebalų apykaitą organizme, todėl padeda sumažinti riebalų masę ir galimai skatina organizmo adaptaciją prie fizinių krūvių. Vis dėlto mokslinių tyrimų rezultatų bazė yra nepakankama, kad būtų įmanoma patvirtinti minėtus efektus. Antra vertus, galima sulaukti ir priešingo efekto. Taip atsitinka, jei vartojama sudėtyje angliavandenių turinčių energinių gėrimų, bet jų vartojimas nederinamas su įprastiniu maisto racionu ir bendras maisto kaloringumas viršija rekomenduojamą.

Kokia kofeino dozė laikoma saugia

„Atkreiptinas dėmesys į tai, jog rinkoje pilna mažos energinės vertės sulieknėti padedančių energinių gėrimų, įvardijamų „termogeniniais mišiniais“. Be kofeino, jų sudėtyje randama ir kitų stimuliuojančių medžiagų (pvz., guaranos, žaliosios arbatos, siferino, tiramino, paragvajinio bugienio, johimbino, vinpocetino ir t. t.), kurios greitina medžiagų apykaitą. Pasitaiko, kai šie gėrimai praturtinami ir kitomis termogeninį poveikį organizme sukeliančiomis medžiagomis (pvz., Ma Huang, gluosnio žievės ekstraktu, sinefrinu, juoduoju pipirų ekstraktu ir kt.). Tokių gėrimų kaloringumas būna dažniausiai sumažintas, tačiau jų sudėtyje yra daug daugiau kofeino (200–500 mg lyginant su įprastiniuose esančiais 80–200 mg). Į tokius gėrimus reikia žiūrėti žymiai atsargiau ir detaliai išstudijuoti jų sudėtį, kadangi atsiranda didelė tikimybė perdozuoti kofeino. Tuomet kankina nemiga, atsiranda nervingumas, nerimas, pykinimo jausmas, skrandžio negalavimai, perdėtas pyktis, drebulys, kai kada – vėmimas ar net širdies veiklos sutrikimai“, - teigė M. Baranauskas.

Saugi kofeino paros norma – mažiau nei 300 mg. Tačiau reikia atsiminti, kad kofeino, kaip ir daugelio medžiagų, poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo daugelio veiksnių: genetikos, amžiaus, sveikatos būklės, kepenų apykaitos ypatumų, kitų vartojamų medžiagų ar vaistų, lemiančių kepenų veiklą, kūno masės, organizmo jautrumo kofeinui. Ir, kaip minėta anksčiau, išlieka neaišku, kokį suminį poveikį padaro kofeinas ir kitos įvairios į energinių gėrimų sudėtį įeinančios medžiagos.

„Visada būtina prisiminti, kad energinių gėrimų sudėtyje esantis kofeinas ir kitos stimuliuojančios medžiagos gali daryti neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių ar padidėjusį kraujospūdį turinčių žmonių sveikatai. Taigi neapdairus ir per dažnas kofeino sudėtyje turinčių energinių gėrimų vartojimas gali lemti neigiamus šalutinius poveikius ir žaloti sveikatą. Taip pat žmonės, kurie turi sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, turi polinkį arba serga cukriniu diabetu, kuriems pasireiškia metabolinis sindromas), turėtų vengti vartoti angliavandenių turinčius energinius gėrimus. Šie gėrimai gali būti suvartojami tik gydytojui sutikus ir jam prižiūrint. Vaikams ir paaugliams, nėščioms moterims energinių gėrimų vartoti taip pat nerekomenduojama.

Tuo tarpu sportuojantieji turėtų gerai apgalvoti ir įvertinti galimą gėrimų vartojimo poveikį sveikatai (didelio glikeminio indekso angliavandenių vartojimo poveikį medžiagų apykaitai, gliukozės koncentracijai kraujyje ir padidėjusiam insulino išsiskyrimui; kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų vartojimo poveikį centrinės sistemos veiklai, smegenų koordinuojamai motorinei veiklai ir t.t.). Kitaip tariant, visos maistinės ir biologiškai aktyvios medžiagos turi būti vartojamos protingai, sprendimą priimant padedant mitybos ar sveikatos specialistui“, - patarė sportininkų mitybos specialistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (126)