„Žmogus, neturėdamas dantų, niekada nedirbtų už baro. Radusi gerai apmokamą darbą, moteris su vaikais gali gyventi saugiai, be smurto ir baimės jausmo, o tai viskas dėl jos šypsenos“, – yra įsitikinusi Lietuvos odontologų labdaros fondo vadovė Dalia Sakalauskaitė-Babravičė.

Būtent dėl šios istorijos buvo įkurtas fondas, kuris teikia profesionalią odontologų pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia, tačiau patys negali tam skirti lėšų.

Įkūrė fondą

Lietuvos odontologų labdaros fondas įsikūrė šių metų rugsėjį, tačiau jau dabar neatlygintina profesionali odontologų priežiūra yra teikiama 30 žmonių. Iki metų pabaigos, tikimasi, jog pilnai dantys bus sutvarkyti 5 žmonėms. Kitiems reikalingas kur kas ilgesnis gydymas, nes, kaip sako fondo vadovė, kai kurių Lietuvos gyventojų dantų sveikata yra apverktina.

Dalia Sakalauskaitė-Babravičė

Šis fondas bendradarbiauja su keturiomis didžiausiomis labdaros organizacijomis, kurios atrenka tuos žmonės, kuriems labai ir skubiai būtina odontologo pagalba. Kitas būdas gauti šią paramą – pateikti paraišką fondo svetainėje.

Fondą įkūrė keturios klinikos, dar aštuonios įsipareigojo neatlygintinai padėti fondo atrinktiems žmonėms. Tokie žmonės negali sau leisti mokėti už profesionalią odontologinę pagalbą, yra krizinėje situacijoje arba nuolatiniame skurde.

Prisidėti prie šio fondo veiklos gali ir fiziniai bei juridiniai asmenys. Tiesa, fondo atstovė sako, kad pirmiausia norisi parodyti iniciatyvos rezultatą, parodyti šypsenas, o tada kviesti žmones prisidėti ir aukoti.

„Klinikos partnerės fondo atrinktus žmones gydo nemokamai, bet gydymo kaštus sudaro ne tik darbas – labai daug kainuoja naudojamos medžiagos. Gydytojai dovanoja savo darbą, bet ne visada pavyksta dovanoti medžiagas, – sako fondo vadovė D. Sakalauskaitė-Babravičė. – Ypač, jei gydymas ilgas ir sudėtingas. Labai svarbu sukaupti lėšų, kad būtų galima kompensuoti bent dalį kaštų.“

Prasti lietuvių dantys

Prieš dvejus metus atliktas tyrimas parodė, kad visus dantis turi vos kas trečias Lietuvos gyventojas.

„Lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis, situacija Lietuvoje dėl dantų yra labai prasta, – sako fondo vadovė. – Lietuvoje 85 proc. vaikų iki 8 metų jau turi burnos ėduonį pieniniuose dantyse, vėliau jis persimeta į nuolatinius dantis. Tai reiškia, kad lietuviai neturi dantų priežiūros įgūdžių – jie nesitikrina dantų kas pusę metų, jiems sunku išlaikyti priežiūros įpročius.“ Ypač tai sunku daryti skurstantiems žmonėms, pensininkams, atsitiesiantiems po krizių. Tokių žmonių ištekliai labai riboti, burnos higiena jiems nėra prioritetas.

„Dantys nėra vien šypsena, jų funkcija kramtyti maistą, – primena D. Sakalauskaitė-Babravičė. – Žmogus, kuris neturi dantų, visuomet turės skrandžio, virškinimo problemų, turės labai ribotą maisto racioną, negalės valgyti daržovių, vaisių. Su šia problema ypač dažnai susiduria senyvo amžiaus žmones, bet kol kas mums juos sunku įtikinti, kad galime pagerinti jų gyvenimo kokybę.“

Kenčia ir vaikai

Suaugusieji dėl prastos burnos higienos ir išvaizdos sunkiai randa darbą, o ypač gerai apmokamą. Vaikai esant kreiviems, nuskilusiems ar sugedusiems dantims kompleksuoja, kenčia patyčias, nenori šypsotis, slepia veidą. Tai ypač skaudu paauglystėje, todėl labai svarbu, ypač neturtingų šeimų, vaikams skirti odontologinę pagalbą.

Fondo vadovė pasakojo, jog šiuo metu yra suteikiama nemokama profesionali odontologinė pagalba aštuonerių metų mergaitei. Šeši jos dantys yra sugedę, po kiekvieno valgio ji verkia dėl skausmo, ji bijo gydytojų. Fondas pasirūpins, jog mergaitei dantukai būtų tvarkomi jai nejaučiant skausmo, per vieną apsilankymą bus padaroma maksimaliai daug darbo, kad vaikas nepatirtų streso. Sutvarkius dantukus mergaitė vėl be nemalonių pojūčių galės valgyti ir džiaugtis vaikyste.

„Mes tikime, kad nemokama profesionali odontologinė pagalba žmonėms, kuriems jos ypač reikia, jų gyvenimo kokybę ženkliai pagerins“, – viliasi fondo vadovė D. Sakalauskaitė-Babravičė.

Šypsenos Lietuvai

Moteris savo prieinamos odontologinės pagalbos sumanymą pristatė ir iniciatyvai Idėja Lietuvai.

„Lietuvoje žmonės labai mažai šypsosi. Tai dažnai pastebi užsieniečiai, akcentuoja emigrantai, matome ir patys. Sakytume, gal Lietuvoje nėra ko šypsotis, bet gi tai netiesa. Grįžę iš misijų skurdžiausiose pasaulio šalyse savanoriai pasakoja, kad ten žmonės nieko neturi, tačiau jų veidus puošia šypsenos... Todėl, kad labai daug lietuvių šypsenos neturi. Daugiau kaip 80 proc. Lietuvos vaikų sulaukusių 6 metų jau turi ėduonį, 100 proc. suaugusiųjų turi jį ar kitą burnos ligą, o kas trečias senjoras nebeturi nė vieno nuosavo danties. Mano idėja Lietuvai - prieinama gydytojų odontologų pagalba visiems, ypač skurdžiai gyvenantiems. Šypsena gali daugybę dalykų: suteikti pasitikėjimo savimi, padėti susirasti darbą, užmegzti pažintis, ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę. Jos nebuvimas priešingai, sąlygoja atskirtį, kompleksus, patyčias ir menką savivertę. Dovanokim šypsenas Lietuvai, ypač atskirtyje gyvenantiems žmonėms, nes integracija prasideda nuo šypsenos!“.

Jei pritariate p. Dalios idėjai, palaikymą galite išreikšti iniciatyvos svetainėje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (161)