Koja tapo kreiva
Istorija prasidėjo prieš beveik trejus metus – 2019 m. gruodžio 15 dieną. Tądien kojos traumą patyrusiai moteriai buvo suteikta skubi pagalba Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyriuje. Moteris į ligoninę pateko dėl dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio, blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimų ir dalinio deltinio raiščio plyšimo.
Pacientei ligoninėje buvo nurodyta, kad iš rentgenologinio tyrimo lūžgalių poslinkių nenustatyta, todėl esą operacinis gydymas netikslingas. Koja tiesiog buvo mobilizuota gipso longetėje.
Tačiau gipso longetėje įstatyta koja nenustojo tinti, nors moteris teigė besilaikiusi apžiūros metu gydytojo duotų nurodymų. Nežinia kodėl, longetė buvo trupanti, suminkštėjusi.
Tų pačių metų gruodžio 23 d. panevežietė nuvyko konsultacijai į Panevėžio konsultacinę polikliniką. Apžiūrą atlikęs gydytojas jai nurodė, kad pirmos apžiūros metu atsakingas gydytojas chirurgas pamatė tik vieną lūžį, nors iš gruodžio 15 d. darytos rentgeno nuotraukos matyti, kad jų buvo daugiau.
Poliklinikos gydytojas pažymėjo, kad gipsas suminkštėjęs, dešinė čiurna sutinusi. Atlikus rentgenogramą, nustatyti lūžgalių poslinkiai. Moteris išsiųsta namo, o gruodžio 27 d. jai paskirta operacija. Jos metu atlikta osteosintezė ir pacientė išrašyta į namus. Koja vėl mobilizuota gipso longetėje, o pacientei rekomenduota nesiremti operuota galūne. Taip pat skirti antikoaguliantai, analgetikai.
Moteris tvirtino, kad gydytojas rekomendavo perrišimus daryti namuose, tad po operacijos perrišimą darė medicinos darbuotoja, kuri atvykdavo į namus.
Atrodė, kad koja sveiksta. Vasario 13 d. kontrolinės apžiūros metu atlikta rentgeno nuotrauka parodė, kad implantų ir kaulinių fragmentų bei šokikaulio padėtys geros.
Vis tik tų pačių metų kovo 5 d. moteris buvo paguldyta dėl prasivėrusios fistulės, karščiavimo, žaizdos supūliavimo. Kitą dieną pacientė operuota: pašalintos metalinės konstrukcijos, šokikaulis fiksuotas Kiršnerio vielomis. Pasėlyje iš žaizdos išaugo Enterobacter cloacae, skirti antibiotikai.
Dėl skausmo kulno srityje balandžio 2 d. moteris vėl kreipėsi į ligoninę. Kitą dieną jai atliktos operacijos metu dalinai migravusios į paodį Kiršnerio vielos buvo pašalintos. Moteris pažymėjo, kad jokių galimybių pradėti minti koją savaitę po Kiršnerio vielų išėmimo ji neturėjo. Minti koja buvo įmanoma tik labai trumpą laiką. Judėjimui ji naudojo vežimėlį, retais atvejais – vaikštynę ir trumpuosius ramentus. Dėl dešinės rankos neįgalumo naudoti ilgų ramentų panevėžietė negalėjo.
Pradėjus minti koją, stipriai skaudėjo, taip pat dėl neteisingo kaulų sujungimo tapo akivaizdus pėdos kreivumas. Tai parodė ir rentgeno nuotrauka.
Dėl skausmų ir po operacijos tapusios kreivos kojos, pacientė 2020 m. balandžio 30 d. nuvyko į Panevėžio konsultacinę polikliniką, kurios gydytojas chirurgas, anot jos, nurodė, kad koja nėra kreiva, bet liepė vaikščioti, didinti krūvį kojai.
2020 m. gegužę moteris nuvyko konsultacijai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL). Po konsultacijos tapo aišku, kad koja gijo netinkamai, kaulai buvo atstatyti neteisingai. Koja tapo kreiva, be galimybės vaikščioti. RVUL paaiškėjo, kad kaulai ir audiniai tapo nuvargę, dėl to 2020 m. birželio 23 d. atlikta čiurnos artrodezės, dėl ko pacientė tapo neįgali (diagnozė: čiurnos ankilozė po artrodezės).
Kaltino pacientės antsvorį
Sutraumuota moteris kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, bet ši netenkino jos skundo dėl paciento teisių pažeidimo fakto ir prašymo atlyginti neturtinę žalą.
Komisija moters medicininius dokumentus pateikė vertinti viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) specialistams. Šios ligoninės specialistai atsakė, kad, remiantis pateikta medicinine dokumentacija, dešinės kojos čiurnos kaulų lūžio konservatyvaus gydymo taktika buvo pasirinkta teisingai, o sveikatos priežiūros paslaugos gydant čiurnos lūžimą suteiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai.
Taip pat KUL specialistai konstatavo, kad, atliekant čiurnos lūžio osteosintezės operaciją, buvo pasirinkta teisinga operacinė taktika. Operacija atlikta techniškai, ką patvirtina įrašai jos protokole ir po operacijos atlikta rentgenograma.
Taigi, komisijos nuomone, dešinės čiurnos lūžių diagnostika, pasirinkta gydymo taktika visais gydymo etapais buvo suteikta laiku ir tinkamai. Komisija nurodė, kad pacientės antsvoris ne tik turėjo įtakos pačioms traumoms įvykti, bet ir apsunkino gydymą bei reabilitaciją, tad žala kilo ne dėl Panevėžio ligoninės gydytojų veiksmų ir kaltės.
Neigė, kad žaizda supūliavo dėl ligoninės kaltės
Vis tik moteris su Komisijos išvada nesutiko, tad kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą. Jos nuomone, suteikus tinkamas medicinines paslaugas, trauma galėjo būti išgydyta be reikšmingų pasekmių. O dabar ji tapo neįgali, dėl to apribota jos galimybė dirbti, bendrauti su žmonėmis, pasirūpinti savimi buityje. Dėl to moteris patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį ir fizinį skausmą, tapo priklausoma nuo vyro priežiūros. Jos vyras dėl to nebegali dirbti, taigi sumažėjo šeimos gaunamos pajamos. Nuo ilgo gulėjimo lovoje atsirado papildomų negalavimų, nes raumenys nedirbo, pacientė priaugo papildomo kūno svorio. Patirtą neturtinę ji įvertino 20 tūkst. Eur suma.
Panevėžio ligoninė su pacientės pareikštu ieškiniu nesutiko. Ligoninė nurodė, kad pacientei sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, o traumos pasekmės kilo dėl kelių priežasčių. Viena jų – pacientės antsvoris, kuris, kaip pažymėjo ligoninė, ne tik turėjo įtakos traumoms kilti, bet ir apsunkino gydymą bei reabilitaciją.
Reikšmingos įtakos pacientės lūžio gijime esą turėjo ir tinkamai negydytas medžiagų apykaitos sutrikimas, sietinas su endokrinologine patologija. Taip pat ligoninė atkreipė dėmesį į pacientės polinkį į odos žaizdų pūliavimą, kuris galėjo turėti įtakos supuražui.
Ligoninė neigė, kad gilioji operacinės žaizdos infekcija pateko operacijos metu jau vien dėl to, kad po operacijos žaizdos siūlus moteris pašalino ir perrišimus darė namų sąlygomis. Esą dėl netinkamai atliktų perrišimų ir kilo infekcija.
Kaip tvirtino ligoninė, po čiurnos traumos žaizda supūliavo praėjus daugiau nei 2 mėn., todėl supūliavimas nebuvo susijęs su operacine intervencija.
Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės Panevėžio ligoninės 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, įvertinęs ekspertizės išvadas, sprendė, kad kojos traumos gydymas komplikavosi po hospitalinės infekcijos ir pažymėjo, kad užsikrėtimo hospitaline infekcija galimybė priklauso nuo paciento, mikroorganizmo ir aplinkos sąveikos, kurią nulemia įvairūs veiksniai bei sąlygos. Nagrinėjamos bylos atveju, teismo vertinimu, nepaneigta tai, kad pirmą operaciją atlikęs gydytojas pacientei rekomendavo operacinius siūlus pašalinti bei žaizdos perrišimus atlikti namų sąlygomis. Teismas, įvertinęs KUL specialisto, taip pat deontologinę ekspertizę atlikusio eksperto išvadas, sprendė, kad infekcija, dėl kurios vėliau reikėjo atlikti kitas intervencines procedūras, galėjo kilti ir dėl ieškovės namuose pooperaciniu laikotarpiu atliktų procedūrų, ir dėl atliktų procedūrų ligoninėje po patirtos traumos, t. y. po 2019 m. gruodžio 27 d. operacijos. Teismas pažymėjo, kad atsakovės kaltės dėl komplikuoto traumos gijimo teismo posėdžio metu neneigė ir apklaustas ekspertas.
Taigi teismas nurodė, kad gydytojai, gydę ieškovės traumą, iš esmės padarė viską, ką galėjo, pasirinko tinkamą gydymo būdą. Tačiau, kadangi byloje liko nepaneigta, kad ieškovei žaizdos infekcija kilo ir dėl ligoninės veiksmų, pirmosios instancijos teismas sprendė, lad su ieškovei kilusia žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi tik su viena gydymo Panevėžio ligoninėje aplinkybe – hospitaline infekcija po 2019 m. gruodžio 17 d. operacijos.
Dėl pačios pacientės kaltės, prisidedant prie kilusios žalos, teismas nurodė, kad, jei ko būtų tinkamai prižiūrėjusi traumuotą koją gipso longetėje po pirminės traumos, nebūtų reikėję atlikti operacijos dėl atsiradusių lūžgalių. Taigi, teismo vertinimu, ieškovei kilusią žalą lėmė ne vien nuo atsakovės priklausančios aplinkybės, o ieškovė dėl didelio savo neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo.
Kitaip tariant, teismas nustatė, kad abi šalys kaltos po lygiai (t. y. po 50 proc.). Įvertinęs visas ieškovės patirtos traumos gydymo pas atsakovę aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovei 10 proc. jos patirtos neturtinės žalos, t. y. 200 Eur.
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bet ir šįkart nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant abiejų šalių kaltę dėl ieškovei kilusios žalos.
Nuspręsta ieškovė ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti pacientei iš Respublikinės Panevėžio ligoninės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 2 000 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. birželio 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 414,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pamokamoji istorija
Moters advokatas Arūnas Žlioba portalui „Delfi“ sakė: „Teismas daro labai tolimą ir kontroversišką išvadą, kad pati pacientė galėjo užsikrėsti, atliekant perrišimus namuose, nors jokių įrodymų nėra. Bet, kadangi esi ne gydytojas, perrišimus darei ne ligoninėje, o namuose, kurie nėra sterilūs, daroma prielaida, kad pats galėjai užsikrėsti, tavo kaltės irgi yra“.
Anot A. Žliobos – mišri kaltė egzistuoja. Tai – nieko naujo. Vis tik anksčiau reikalauta tą kaltę įrodyti.
„Jeigu ligoninė sakė, kad ne ligoninėje buvo užkrėsta, ji turi tai įrodinėti, pvz., kad užkratas atsirado paviršiuje, atitinkamu laikotarpiu ir taip toliau. Šiuo atveju teismui nereikėjo jokių įrodymų. Teismas tarsi sako: pats kaltas, kad, būdamas ne gydytojas, kažką darei. Tas momentas yra labai kontroversiškas – anksčiau atsakomybės pacientui neperkeldavo“, – pastebėjo advokatas.
Pašnekovas sakė, kad jo klientės pavyzdys rodo: verčiau po operacijos žaizdų patiems namie neperrišinėti, o kreiptis į gydymo įstaigas.
„Praktika rodo, kad paprastai žmogus po operacijos kelias dienas sveiksta namuose, o po to išleidžiamas ambulatoriškai gydytis į namus. Paprastai niekas nevežioja žmogaus dėl perrišimų į ligonines – ligoninės to nepageidauja, šeimos gydytojai to irgi nenori. Taigi yra susiformavusi praktika – gal ji ir ydinga, kad iš ligoninės išleistas žmogus darosi perrišimus namuose, ypatingai tie, kuriems yra sunku judėti.
Visos šios praktikos šviesoje žmonės turėtų prisiminti, kad, jeigu jiems atsitiktų kažkas su žaizdos gijimu, jie bus patys kalti, nors objektyviai ir neaišku, kieno kaltė. Teismas pasakė: jeigu tai darai namuose, esi pats kaltas“, – komentavo A. Žlioba.
Ligoninė teismo sprendimo nekomentuoja
Respublikinės Panevėžio ligoninės komunikacijos specialistas Vytautas Riaubiškis sakė, kad jokios informacijos nei apie minimos pacientės gydymo eigą, nei kitų su šiuo asmeniu susijusių duomenų pateikti negali, nes ligoninė, vykdydama savo veiklą, laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, kurie nustato tvarką ir terminus kada, kam ir kokiu būdų gali būti teikiama informacija apie pacientą.
„Respublikinė Panevėžio ligoninė gerbia šalies įstatymus, visiškai pasitiki šalies teisėsaugos institucijomis, todėl Teismo priimtų sprendimų nekomentuos“, – rašoma V. Riaubiškio pateiktame atsakyme.
Paprašytas pakomentuoti, kaip reikėtų elgtis panašiu atveju pacientams, kuriems reikalingi perrišimai – ar nedaryti jų namuose, ligoninės atstovas atsakė: „Savigyda namuose – absoliučiai neteisingas ir žmogui žalingas privatus veiksmas, kurio pasekmės gali būti labai skaudžios. Joks gydytojas savo pacientui niekada nerekomendavo ir nerekomenduos šia veikla užsiimti patiems ar į pagalbą pasitelkti kitus nekvalifikuotus asmenis. Seneka yra pasakęs: „Kai kurie vaistai gali būti pavojingesni už pačias ligas“.
Lietuvoje yra gerai funkcionuojanti asmens sveikatos priežiūros sistema, kurioje dirbantys specialistai kvalifikuotai padės pacientams atlikti žaizdų perrišimo ar kitas procedūras bei tinkamai pasirūpins saugiu ir savalaikiu reikalingos paslaugos suteikimu“.
