Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonė balandžio pabaigoje į Lietuvą grįžo iš Indijos (Kalkutos), kur maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo.

Gegužės 30 d. pacientė pasijuto blogai ir įtarus maliariją buvo hospitalizuota. Atlikus kraujo tyrimus, maliarijos sukėlėjų nerasta. Rugsėjo 8 d. prasidėjus karščiavimo priepuoliui, ligonė pakartotinai hospitalizuota ir nustačius trečiadienės maliarijos sukėlėjus pradėtas specifinis gydymas.

ULAC duomenimis iki šių metų rugsėjo 23 d. užregistruoti keturi įvežtinės maliarijos atvejai iš Afrikos ir Indijos. Trims ligoniams buvo diagnozuota tropinė, vienai – trečiadienė maliarija. Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad visi ligoniai maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo.

Daugėjant žmonių, vykstančių į tropinius kraštus, didėja galimybė įvežti maliariją. Jei anksčiau į Lietuvą maliariją įveždavo tik jūreiviai, tai pastaraisiais metais daugėja kitų asmenų - turistų, verslininkų, išvykusių dirbti.

Reguliarus antimaliarinių preparatų vartojimas ir apsisaugojimas nuo uodų įkandimo yra svarbiausios maliarijos profilaktikos priemonės.

Maliarija yra gyvybei grėsminga liga, kurią sukelia kraujo pirmuonys, pasireiškianti periodiškai pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais (dar vadinamus drugio priepuoliais). Paprastai maliarijos sukėlėjus perneša Anohpeles genties uodai.

Uodai užsikrečia įkandę sergantį maliarija žmogų ir kartu su krauju įsisiurbę maliarijos sukėlėjų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)