Skausmas visam gyvenimui gali likti net nuo įprastos pūslelinės
Kurios nors rūšies skausmą nors kartą per metus pajunta 80 proc. žmonių. Įvairiais duomenimis, kasdien galvos skausmą jaučia 4-5 proc. populiacijos. Įtampos skausmas vargina trečdalį žmonių; kas antram, kurį vargina galvos skausmas, gali būti diagnozuota migrena.
Pasak Santariškių klinikų neurologo prof. Daliaus Jatužio, skausmas dažnai yra geras ženklas. Tai gyvybės požymis – žinia, tik mirusiam neskauda. Kitaip tariant, skausmas neišvengiamas žmogaus palydovas, signalizuojantis apie pavojų ir raginantis vengti situacijos, kurį kelia skausmą. Tačiau ne visi skausmai turi šią apsauginę funkciją. Pavyzdžiui, neuropatinis skausmas neturi jokios naudos, o tik blogina gyvenimo kokybę.
Skausmo priežastys – taip pat labai įvairialypės. Bene daugiausiai bėdų kelia minėtas neuropatinis skausmas, atsirandantis dėl nervų sistemos pažeidimo. Tai ilgalaikis skausmas, kurį gali sukelti tam tikros ligos, pavyzdžiui, diabetas.
„Diabetas – klasikinė liga, kuri pažeidžia nervus. Po 10-15 metų stažo retam ligoniui nepažeidžiami nervai. Dažniausiai būna kojų skausmai, ypač jau atsigulus į lovą ir bandant užmigti, tačiau žmonės ne visada į juos atkreipia dėmesį ir pasako gydytojui. Reikia pažymėti, kad šie skausmai iš esmės nesusiję su tuo, ar gerai kontroliuojamas diabetas. Daug svarbesnis ligos stažas“, - pasakojo medikas.
Kartais varginantys skausmai gali užgriūti persirgus herpes virusu, kai pūslelinis bėrimas atsiranda palei šonkaulius. Pūslelės sugyja, tačiau skausmas toje vietoje gali likti mėnesiams, metams ar net visam gyvenimui. Jį labai sunku gydyti, žmogui palietus tą vietą palietus skauda, jis negali dėvėti normalių drabužių. Tokie atvejai, neurologo teigimu, nėra dažni, bet labai nemalonūs.
Vis dėlto dažniausia neuropatinio skausmo rūšis susijusi su trišakio nervo patologija, kuri sukelia itin stiprų skausmą. „Trišakis nervas – vienas iš galinių galvos nervų, kurio šakos keliauja į veidą. Jei yra liga, kuri dirgina kurią nors vieną šaką, toje vietoje atsiranda pasikartojantis stiprus serijinis skausmas. Ši skausmo forma labai sunkiai pasiduoda gydymui. Pacientai jį apibūdina kaip veriantį, šaudantį, žaibuojantį, geliantį. Jis gali trukti vos sekundę, bet serijos labai dažnos: palieti tą vietą – ir jau nauja serija, kramtai – ir vėl skausmas. Dažniausiai skausmas būna vienoje galvos pusėje ir trenkia kaip žaibas. Kiti galimi simptomai – šaltis, dilgčiojimas, tirpimas, pojūtis tarsi bėgiotų skruzdės“, - aiškino D. Jatužis.
Išskirtinę vietą skausmų paletėje užima galvos skausmai. Iš viso priskaičiuojama apie 220 galvos skausmo rūšių, tačiau dažniausi – penki-šeši.
Galvos skausmus gali sukelti patys įvairiausi negalavimai: sinusitas, tonzilitas, glaukoma, blogai koreguota trumparegystė, ausų ligos, žandikaulio sąnario problemos, artritas. Tačiau 92 proc. atvejų galvos skausmai būna pirminiai, kurių priežastis nėra aiški. Jų nesukelia, kaip antrinių skausmų atveju, kitos ligos. Dažniausiai tai įtampos galvos skausmai (jie sudaro 70 proc. šių galvos skausmų): žmonės skundžiasi, kad spaudžia galvą, lyg būtų uždėta kepurė ar šalmas. Pasak neurologo, nors pacientai neretai įsitikinę, kad šis skausmas atsiranda dėl užspaustos kraujotakos, iš tiesų su kraujotaka jis neturi nieko bendra. Tai raumeninės kilmės skausmas, atsirandantis dėl įtemptų pečių ir sprando raumenų, todėl puiki jo profilaktikos priemonė – masažas, poilsis, mankšta.
Apie 20 proc. pirminių galvos skausmų sudaro migrena. Tai pasikartojantys skausmo, kuris toks stiprus, jog žmogus tikrai žino, kad jam skauda, priepuoliai.
„Skausmas dažnai vienpusis, pulsuojantis, trunka apie 4-72 val. Dažniau skauda kaktą, smilkinį, nors būna visaip. Taip pat pykina, vargina šviesa, garsai, todėl norisi slėptis nuo žmonių ir triukšmo, žmogus yra praktiškai nedarbingas, o tyrimai nieko nerodo – kraujagyslės normalios, smegenys normalios, tačiau skausmo metu kraujagyslių jautrumas taip padidėjęs, kad sukelia eilę nemalonių simptomų. Pastebėta, kad migreną gali provokuoti raudonas vynas, stresas, miego trukmės pokyčiai, pavyzdžiui, persimiegojimas, menstruacinis ciklas. Dažniausiai serga jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Pats sergamumo pikas – 30-39 m., o senyvo amžiaus žmonės jau serga rečiau. 3-4 kartus dažniau serga moterys.
Beje, kartais apie artėjančią migreną praneša tam tikras simptomas – vadinamoji aura. Tai yra akyse atsiranda balta dėmė, kuri per 20-30 minučių išauga ir užima gana didelį regos plotą, žmogui netgi reikia ieškoti žiūrėjimo kampo, nes ji trukdo. Kartais vietoj vienos atsiranda daug dėmesių. Bet kuriuo atveju netrukus prasideda stiprus galvos skausmas, kad net sunku judėti. Būna ir tokių aurų, kai ne dėmė atsiranda, o pasikeičia aplinka – pavyzdžiui, žmonės susiaurėja, išsikreipia. Tai galima palyginti su „Alisa stebuklų šalyje“. Po valandos prasideda skausmas“, - pasakojo D. Jatužis.
Pagal statistiką, migrena – dažniausiai diagnozuojamas stiprus galvos skausmas ligoninės priėmimo skyriuje. Iš viso dėl galvos skausmo į ligoninę kreipiasi apie 1,5-2 proc. pacientų. Tačiau pats stipriausias, nepakeliamas galvos skausmas – klasterinis. Jį dažniau patiria vidutinio amžiaus vyrai, dažniausiai jis užklumpa naktimis. Apie 10 proc. vyrų turi bent epizodinius tokius skausmus. „Žmogus apie du mėnesius kasnakt priverstas keltis ir kažką veikti, kol skausmas praeis“, - teigė neurologas.
Vaistai nuo skausmo sukelia medikamentinį galvos skausmą
Pasak D. Jatužio, grėsmingi skausmai, pavyzdžiui, signalizuojantys apie navikus, sudaro vos 1 proc. atvejų. Apie 10-15 proc. skausmų paletėje sudaro psichogeniniai skausmai, kai žmogui skauda dėl streso, psichologinių priežasčių, neturinčių nieko bendra su fiziologija. Ne veltui sakoma, kad visos ligos nuo nervų.
Ne visi skausmai gydomi vienodai sėkmingai. Pavyzdžiui, ne visada pavyksta sėkmingai kontroliuoti trišakio nervo neuralgiją. Kaip kraštutinė gydymo priemonė nervas tiesiog nupjaunamas – lazeriu ar suleidus jį marinančios medžiagos. Tiesa, toje vietoje lieka nejautra, kaip po danties apmarinimo, taigi žmogui tenka apsiprasti su naujais pojūčiais. Tuo tarpu migrenos gydymas labai pažengęs – egzistuoja vaistų, po kurių skausmas praeina per valandą, tačiau tai nėra paprasti, laisvai vaistinėse parduodami vaistai nuo skausmo.
Kaip gydyti įprastą įtampos galvos skausmą? „Jei skausmas nėra nepakeliamas, nesiūlyčiau iškart griebtis tabletės. Žinoma, jeigu jis vienkartinis ar jį sukėlė, pavyzdžiui, pagirios, tabletė nepakenks. Tačiau jei galvos skausmai kamuoja dažnai, pavyzdžiui, kas antrą dieną, geriau ieškoti kitų priemonių nei tabletės. Dažnai padeda tiesiog sveikesnis gyvenimo būdas. Mat vaistai nuo skausmo turi pašalinį poveikį. Netgi egzistuoja toks terminas – ilgai vartojamų medikamentų sukeliamas galvos skausmas. Jei žmogus ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį vartoja analgetikus, organizmas pripranta ir pradeda jų prašyti. Taip atsiranda skausmas, kurį sukelia laiku neišgerta analgetikų tabletė. Todėl kamuojant lėtiniams galvos skausmams, būtina kreiptis į gydytoją, kad šis pritaikytų vaistus, kurie nesukelia pripratimo“, - teigė neurologas.
Pasak kinų medicinos specialistas, Europos kinų medicinos asociacijos tarybos nario Vitalijaus Naumavičiaus, kinų medicinos požiūriu skausmas – tai trečia ligos fazė, po kurios seka organizmo pokyčiai.
„Pirma ligos fazė – „man blogai, bet kas blogai, nežinau“. Gydytojo užduotis – išsiaiškinti, kaip žmogus gyvena, kaip maitinasi, ir pašalinti neigiamus veiksnius. Antra fazė – „mane kamuoja nemiga, dirgina garsai, dingo apetitas arba, atvirkščiai, esu nuolat alkanas“. Trečia fazė – skausmas, kurio dažniausi simptomai – deginantys ar šaldantys. Priklausomai nuo jų pobūdžio, skiriamas atitinkamas gydymas. Pavyzdžiui, vienu atveju reikia skatinti kraujo apykaitą, aktyvinti skaudamą vietą, kitu atveju – ją raminti. Priešuždegiminius vaistus reikėtų vartoti atsargiai, kadangi jie slopina ne tik uždegimą, bet ir regeneracinius procesus. Tačiau daugeliu atvejų padeda adatos“, - tikino netradicinės medicinos atstovas.
Jo teigimu, akupunktūra efektyvi esant sąnarių, nugaros skausmams, migrenai, išskyrus atvejus, susijusius su menstruaciniu ciklu, sumažina trišakio nervo keliamą skausmą, nors iki galo jo nenumalšina. Bet kuriuo atveju stebuklingos lazdelės, kuri išlaisvintų nuo skausmo, nėra.
Paklaustas, kaip veikia adatos, V. Naumavičius patarė prisiminti mokyklinį fizikos kursą apie indukcines sroves. Mūsų kūnas – biomagnetinio lauko generatorius, o metalinė adata – laidininkas, kuriame indukuojasi elektros srovė, t. y. kryptingas elektronų judėjimas. Visas judėjimas per membranas, o organizmas sudarytas iš ląstelių, turinčių membranas, vyksta dėl elektrono potencialų skirtumo. Jeigu į tam tikrą zoną nukreipiama elektros srovė, šis elektronų potencialas keičiasi – atsistato medžiagų cirkuliacija ir audinių maitinimas. Dėl to gerėja audinių gebėjimas atsistatyti. Mat reikia nepamiršti, kad organizmas – save reguliuojanti ir atstatanti sistema. Taigi užtenka jam padėti grįžti į įprastines vėžes. Be to, paviršinių audinių zonos turi ryšį su centrine nervų sistema, todėl per šias zonas mes galime paveikti vidaus organų funkcijų intensyvumą – jas slopinti arba skatinti.
Kita vertus, skausmo priežastis, pagal tradicinę mediciną, gali būti tam tikros gyvenimo situacijos. „Pavyzdžiui, jei yra santykių problemų šeimoje, po kurios laiko jos gali pasireikšti galvos skausmu. Mat esant stresui įsitempia sprando raumenys, kurie ir sukelia skausmą. Deja, pašalinti problemai reikia laiko, o skauda dabar. Todėl reikia užsiimti ir priežastimis, ir pasekmėmis. O kartais skausmą sukelia visai paprasti dalykai – pavyzdžiui, žmogus nepakankamai vartoja skysčių, todėl raumenys ima spazmuoti. Tokiu atveju užtenka sutvarkyti skysčių balansą ir nebereikės nei vaistų nuo skausmo, nei akupunktūros“, - teigė netradicinės medicinos specialistas.
Lietuvoje viešėjęs gydytojas neurologas Andrejus Ponomarenko iš Rusijos, savo šalyje taiko seniai žinomą, anatomijos vadovėliuose medikams aprašytą, tačiau kažkodėl pamirštą skausmo gydymo būdą injekcijomis palei stuburą. Šis gydymo būdas pradėtas taikyti ir Lietuvoje įkurtame „Aktyvios neurologijos centre“.
„Būdų, kai kovoti su skausmu, ieškojau ir dėl savo asmeninių problemų. Paauglystėje, leisdamasis nuo kalno rogutėmis, nesėkmingai susižeidžiau galvą ir nugarą. Galvos skausmas taip ir liko – nepadėdavo jokios tabletės. Vienintelis dalykas, kuris veikdavo, buvo miegas. Tačiau kai tik vėl pavargdavau, skausmas grįždavo. Penkiolika metų ieškojau būdų, kaip įveikti šį skausmą, daug skaičiau įvairios literatūros. Galiausiai nusprendžiau išbandyti seniai aprašytą būdą.
Prisiminęs, kad skausmą galima pašalinti duriant į skausmingą tašką, pritraukiau į insulininį švirkštą spazmus atpalaiduojančios vaisto ir paprašiau, kad žmona suleistų vaistus į skausmingą vietą nugaroje. Buvo šiek tiek baisu, bet skausmas mane tiesiog baigė nukamuoti. Adatos dūrio aš nepajutau, bet kai į raumenį pateko vaistas, persmelkė didžiulis laužiantis ir plėšiantis skausmas, tačiau ne dūrio vietoje, o dešiniajame petyje, o taip pat pajutau tirpimą ir badymą dešinėje plaštakoje. Šis skausmas tęsėsi 30 – 40 sekundžių ir pradėjo greitai rimti, nusinešdamas su savimi ir stiprų galvos skausmą. Po 5 -7 minučių skausmas dešiniajame petyje praėjo, o taip pat ir plaštakos badymas ir tirpimas“, - pasakojo medikas.
Taip gimė metodas RANC (Restoration of the Activity of Nerve Centers – nervų centrų aktyvumo atstatymas), pagrįstas tuo pačiu principu, kaip ir akupunktūra, kai dažnai pasikartojančiu skausmo poveikiu tam tikroms kūno sritims, pasiekiamas įvairių nervų sistemos ir viso organizmo funkcijų pasikeitimo efektas.
„Visa mūsų organizmo kontrolė vyksta per smegenis. Bet koks susirgimas be išimties – tai tik jos centrų veiklos sutrikimų atspindys. Suaktyvinti galvos smegenis įmanoma per visas smegenis persmelkiantį globalinį tinklą, vadinamą tinkliniu dariniu. Šis poveikis plinta į visus galvos smegenų skyrius ir centrus ir keičia jų darbą į jų optimizacijos bei funkcinio aktyvumo pusę. Būtent todėl staigų, tačiau trumpą skausmą sukelianti injekcija paskatina smegenų pertvarką. Tai galima matyti smegenų encelogramose. Keičiasi viskas – kraujo apykaita, hormonai, net žmogaus išvaizda“, - aiškino A. Ponomarenko.
Taigi paciento nugaroje apie stuburą, priklausomai nuo skausmo pobūdžio, pažymima keliasdešimt įtemptų ir skausmingų vietų (dažniausiai per 30 taškų) ir į juos greitai leidžiamas nedidelis kiekis medikamento. Skausmas po injekcijos trunka 1-2 sekundes, bet jis į smegenis pasiunčia signalą, kuris pradeda smegenų pertvarką. Neurologas tikina, kad dalis simptomų praeina iš karto, kiti – per 4-6 savaites. Esą šis metodas padeda 80-90 proc. pacientų.
