Pirmoje tokio pobūdžio byloje 59 metų moteris ir 58 metų jos vyras apskundė vieno nepriklausomo reguliuotojo atsisakymą leisti sutuoktiniams pasinaudoti jų dukters kiaušialąstėmis vienoje JAV nevaisingumo gydymo klinikoje, rašo independent.co.uk.
Pora tikina, kad būtent toks buvo jų dukters priešmirtinis noras. Vienturtė jų duktė nuo žarnyno vėžio mirė būdama prieš 30 metų ir pageidavo, kad jos kiaušialąstės būtų apvaisintos donoro sperma ir implantuotos į jos motinos gimdą.
Duktė užšaldė savo kiaušialąstes, kai sužinojo vėžio diagnozę, ir tikėjosi, kad galbūt ateityje ji pati jomis pasinaudos. Dabar jos tėvai nori nusivežti kiaušialąstes į Niujorką, kur viena klinika pažadėjo suteikti gydymo paslaugas už maždaug 91 tūkst. dolerių (apie 80800 eurų).
„Niekada negirdėjau apie surogato atvejį, susijusį su motina ir jos mirusios dukters kiaušialąstėmis. Veikiausiai galime sakyti, kad tai būtų pirmas toks atvejis pasaulyje“, - sakė daktaras Mohamedas Taranissi, Londone vadovaujantis vaisingumo klinikai ARGC.
Tačiau Žmonių vaisingumo ir embriologijos valdyba (Human Fertilisation and Embryology Authority, HFEA) atsisakė išleisti „specialią direktyvą“, kuri leistų paimti kiaušinėlius iš saugyklos Londone ir nugabenti juos į Jungtines Valstijas. Praėjusiais metais šios institucijos komitetas priėmė sprendimą, kad nepakanka įrodymų, jog velionė tikrai norėjo, kad jos motina išnešiotų jos vaiką.
Komitetas tvirtino, kad nėra jokio aiškaus, rašytinio sutikimo ir kad jis turi teisę pasinaudoti diskretiškumu ir nesutikti išleisti specialios direktyvos, be kurios kiaušialąsčių išvežimas yra neįmanomas.
Moterys, kurioms yra prasidėjusi menopauzė, vis dar gali išnešioti kūdikį, pasinaudodamos donorų kiaušialąstėmis ir sperma, tačiau medikai įspėja, kad joms kyla didesnė tokių nėštumo komplikacijų kaip persileidimas tikimybė.
Minima teismo byla skelbiama anoniminiu pavadinimu „M prieš HFEA“, o tai reiškia, kad šeima nenori viešinti savo tapatybių. Viešose duomenų bazėse jau esantys dokumentai rodo, kad poros dukrai žarnyno vėžys buvo nustatytas jai sulaukus 23 metų ir kad ji 2008 metais vienoje dirbtinio apvaisinimo klinikoje Vakarų Londone nusprendė užšaldyti tris savo kiaušialąstes.
Ji užpildė formą, kurioje išreiškė sutikimą saugoti jos kiaušialąstes, kad jas būtų galima panaudoti po jos mirties. Tačiau ji neužpildė atskiro dokumento, kuriame reikėjo nurodyti, kaip šias kiaušialąstes reikėtų panaudoti. Iš esmės tai reiškia, kad jos pirmasis sutikimas yra bevertis.
Poros duktė mirė 2011 metais, nepalikdama jokių tolesnių nurodymų. Ji nebuvo ištekėjusi. Teigiama, kad ji vieno neįvardijamo gydytojo teiravosi, ar moteris su tokia stoma kaip jos galėtų išnešioti kūdikį. Gydytojas atsakęs, kad tai yra įmanoma.
Tačiau, jos motinos teigimu, vėliau buvo nutarta, kad jei duktė negalės išnešioti kūdikio, „tai už ją padarys ji pati“. Dokumentuose rašoma, kad jauna moteris norėjo, kad jos motina „išnešiotų jos kūdikius... turint galvoje, kad ji pati neišeis iš ligoninės gyva“.
Po dukters mirties sutuoktiniai kreipėsi į savo šalies vaisingumo klinikas. Jie norėjo sukurti embrionus iš jų dukters kiaušialąsčių ir anoniminio donoro spermos, naudojant standartinį dirbtinio apvaisinimo gydymą. Tačiau nė viena Didžiosios Britanijos klinika nebuvo pasiruošusi tai atlikti.
