Visos pastangos mažinti cheminių preparatų vartojimą ir skatinti pasiteisinusias natūralias priemones dūžta neaprėpiamose darbo grupėse ir biurokratų stalčiuose, rašoma pranešime spaudai.
Štai prieš pusantrų metų dabar jau Briuselyje sumaištį keliantis Vytenis Andriukaitis subūrė darbo grupę, kuri turėjo paruošti netradicinės medicinos teisinio reguliavimo koncepciją. Kur tie įstatymų projektai? Tyla. Vietoj jos tik nevieši dabartinės ministrės Rimantės Šalaševičiūtės grasinimai išvaikyti viceministrės Jadvygos Zinkevičiūtės vadovaujamus „ekspertus“, nesugebančius perimti pažangių valstybių patirties.
O gerų pavyzdžių – nors vežimu vežk, tik klausyk ir mokykis. Nesigręžiojant į tarybinę praeitį galima paminėti kad ir Vokietiją, kur jau daugiau nei šimtmetį natūrali medicina užima deramą vietą medicinos sistemoje – įvairios natūralios medicinos šakos įteisintos, aiškiai reglamentuotos ir skirtos bendram tikslui – pacientų sveikatinimui. Daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjus Lietuvoje pramoniniu būdu veisti medicinines dėles (lot. Hirudo medicinalis) vieni pirmųjų pacientų buvo būtent Vokietijos klinikos, reabilitacijos centrai, plastinės chirurgijos lyderiai.
Tarp tų trijų tūkstančių pacientų Lietuvoje, kurie kasmet užsuka pas mus į Liucinavą, daugelis jau senokai pamiršę tradicinėje medicinoje jų negandoms skiriamus cheminius preparatus ar net operacijas. Įvairių šalių medikai vieningai sutaria, jog hirudoterapija (gydymas dėlėmis) yra nepamainoma gydant įvairias kraujotakos ligas, balansuoja kraujo sudėtį, ypač veiksminga po invazinės chirurgijos gydant žaizdas. Net ir dabartinė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė yra asmeniškai gyrusi gydymo dėlėmis naudą. Pasak jos, šis metodas jai labai padėjo, kai po avarijos stuburo išvarža buvo gydoma dėles dedant ant juosmens.
Tuo pat metu šiuos pasiekimus temdo ir jų taikymą platesniam pacientų ratui stabdo išankstinis „vidurinės grandies“ nusistatymas, žinių stoka ar net atskirus konkuruojančius cheminius preparatus platinančių užsienio farmacijos įmonių įtakos.
Atskiro paminėjimo vertas ir noras „sutaupyti“ terapijai naudojant nesaugias kontrabandines dėles.
Visuotinai pripažįstama, jog hiduroterapija dėl tradicinės medicinos ydų bene labiausiai populiari buvo TSRS. O iš jos paveldėjo ir sistemines ydas – dabartinėje Rusijos Federacijoje dirba nemažai savamokslių ar tiesmukai manipuliuojančių „specialistų“. Jų taikomų metodų aprašymų nerasite moksliniuose leidiniuose, medicininių dėlių augintojai leis sau fantazuoti apie „unikalias“ technologijas, leidžiančias kartais sutrumpinti dėlių veisimo laikotarpį ar net pasaulinio lygio stebuklus laboratorijose veisiant unikalias dėlių rūšis (nors tokie pažadai mokslo tyrimų jau seniai paneigti).
Tuo pat metu prieš keletą metų kilo skandalas, kai Lenkijos pasieniečių dėmesį patraukė padidintos radiacijos autobusas, ko priežastis... itin radioaktyvių 4 tūkst. dėlių partija (kaip vėliau skelbta, tikėtinai vežta iš Černobylio zonos). Ką jau kalbėti, jog tokios dėlės dažniausiai neapskaitytos, pacientai negauna net elementaraus kvito, todėl kilus nesklandumams savo teises apginti neturi kaip – taip žalojami ir pacientai, ir pilamas nepelnytas purvas ant sąžiningai dirbančių hirudologijos praktikų.
Ar ir Lietuvoje yra naudojamos tokios kontrabanda įvežtos dėlės? Pagal viešai neskelbiamus Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per visą nepriklausomybės laikotarpį medicininių dėlių įvežimui buvo išduoti bene tik penki leidimai (bendras kiekis sudarė apie 16 tūkst. dėlių).
Palyginimui – didžiausiame Lietuvoje veikiančiame dėlių auginimo biofabrike Liucinave, Marijampolės rajone, per metus užauginame apie trečdalį milijono medicininių dėlių. Dalis jų eksportuojama, tačiau likusios sėkmingai naudojamos Lietuvoje – Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai turi specialų Hidurologijos komitetą, kuris vykdo griežtą narių kontrolę.
Ginčo atvejais komitetas netgi gali teikti nešališką ekspertizę, vertinant faktines aplinkybes ir jų atitiktį su aprašytais metodais bei rekomendacijomis.
Artėjantys Seimo rinkimai ir kartu sausį prasidedanti faktinė rinkimų kampanija yra paskutinis skambutis šiai socialdemokratų Vyriausybei ir jų vadovaujamai Sveikatos apsaugos ministerijai.
Juk darbo grupėse „paskandinus“ ne tik gydymo dėlėmis (hirudoterapijos), bet ir kitų moksliškai pripažintų šakų – refleksoterapijos, homeopatijos, reabilitacijos ir psichikos sveikatos – pasiekimus kartu tektų pripažinti ir savo nesugebėjimą apginti savo rinkėjus, jų teisę naudoti ne tik brangius cheminius medikamentus, bet ir alternatyvius bei daugeliu atvejų efektyvesnius gydymo metodus.
Aura Gorbikienė yra Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Hirudoterapijos komiteto pirmininkė ir bendrovės „Lodeksa“, užsiimančios dėlių veisimu bei gydymu, direktorė.
