Vyriškis pats atsikratė jau daugiau kaip 10 kilogramų, tačiau pripažįsta, kad daugiausiai laiko truko „tikrieji pokyčiai galvoje“. Apie tai, kaip iš koldūno virsti daržove ir ką daryti, kad pokyčiai būtų ilgalaikiai – motyvuojančiame interviu.

- Kodėl nusprendei, kad reikia mesti svorį? Neretai visi jaučia, kad po truputį „minkštėja“, bet pritrūksta to paskutinio spyrio. Kada tau buvo ta akimirka?

- Tokias datas aš puikiai įsimenu. Pamenu, kada nustojau vartoti alkoholį, kada pradėjau mankštintis pirmąkart, kada bandžiau dietas, tyrimus ir kitas programas. Tad pastarieji užsiėmimai su MYHero.lt (anksčiau insanity.lt) bendruomene - nėra pirmasis bandymas susitvarkyti sveikatą, fizinę formą bei savijautą. Tikrai nemažai iš minėtų priemonių yra efektyvios - bet vos kelios yra tokios, kurias man pavyko integruoti į savo gyvenimo būdą ilguoju periodu.

Tad nuolat permąstydamas ir patirdamas, ėmiau suvokti paprastas tiesas - jog norint būti sveiku ir gerai jaustis pasyvių dietų neužtenka. Gyvenimas atsisakymais ir savęs kankinimais niekur nenuveda. Piliulės ir vaistai be fizinio aktyvumo yra iliuzija - būdas paimti iš mūsų pinigus. Ir dar keletą dalykų, kuriuos atranda daugelis pasirinkę jiems patinkantį kelią į sveiką ir sąmoningą gyvenimo būdą.

O dėl spyrio - gyvenimas mus visus laiks nuo laiko paspardo. Vos apsileidi iškart pajunti tai nuotaikomis. Ateina ta diena, kai imi grimzti į emocinę pelkę. Imi save kankinti, graužti, sau priekaištauti, bet nieko realiai nekeiti arba keiti pasitelkęs savo (neretai) klaidingą patirtį. Kuo vėliau imi tikslingai dirbti su savim ir savo sąmoningumu - tuo sunkiau išsikapstyti.

„Sąmoningumas“ tapo leitmotyvu mano gyvenimo pasirinkimuose, todėl ir einu šiuo keliu.

- Kiek tada svėrei ir išvis, ar tau buvo svarbi kūno išvaizda?

- Kai gimiau, svėriau apie 4 kg. Masės Olimpas, kurį esu pasiekęs - 108 kg. Natūralu, jog laikas mus keičia ir tokie, kokie buvome aktyvioje jaunystėje - nebebūsime ir nebesivaikykime šių iliuzijų.

Valdas Samkus
Visgi yra ribos, kurias apsprendžia universalūs rodikliai, pvz. kūno masės indekso rėžiai pasiekiami mums visiems, tereikia pasidomėti. Be to, sakoma - esi tai, ką valgai. Pabodo būti „koldūnu“ - dabar esu „daržovė“, kuri ir jaučiasi geriau, bet ir palaistyti ją tenka dažniau.

Išvaizda man visuomet buvo svarbu - bet savijauta dabar yra dar svarbiau. Vis bandau pamilti savo kūną, bet turbūt jaunystėje tai daryti išties sunku. Galbūt, kai supranti, jog tavo jaunystė nebėra seksuali (jos tiesiog nebesimato), pradedi lavinti savo protą ir prisižiūrėti sveikatą.

- Ar pradžia buvo sunki?

- Pradėti yra visuomet sunku. Turbūt nėra žmogaus, kuriam savarankiškai viskas pavyko iš karto. Pradėti taip pat nesmagu - jautiesi nevykėlis ir dar aplink tiek daug geriau pasirengusių sportininkų, net maža mergaitė lenkia visose srityse. Bet va šioj vietoj mes stipriai klystame. „Pradėti“ - yra didžiausia pergalė žūtbūtiniame mūšyje prieš mūsų vidinius demonus. O šios pergalės transformuoja mūsų gyvenimus.

- Permainų neišvengė ir mityba. Papasakok, kaip tavo meniu atrodė anksčiau? Kiek dažnai, ką valgydavai?

- Turbūt daugelis esame girdėję posakio „6-pack kepamas virtuvėje“ variacijas. Ir manau, jog visi suvokiame, kokia paprasta tiesa tai yra. Esame ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip bei kada tą maistą vartojame. Mano ideali sportiško gyvenimo formulė yra 60 proc. maisto, 30 proc. sporto ir 10 proc. poilsio. Žinoma, jos ilgą laiką nė nepaisiau - ironiška, norimų rezultatų link judėjau vėžlio žingsniais. Maistas, juk mano apdovanojimas - mano malonumas, po valandos „taškymosi“ sporto salėje?

Pokyčių su bendraminčiais siekiu jau daugiau kaip metus. 2014 m. liepos 21 dieną pradėjau ir nuo to laiko vyko nesibaigiantis transformacijos procesas - didžioji dalis vyko galvoje. Sportą įrėžti į gyvenimo būdą prireikė galybės ankstyvų rytų - šiuo metu ir be žadintuvo nubundu 5:30 ryte. Tačiau raciono įpročius keisti yra labai sunku. Galbūt net sunkiau - nes tai yra labiau intymi kova, kurioje dalyvaujame savo įprastoje socialinėje aplinkoje. Sunku gyventi atsisakymais ir mintimis, jog „to negalima“ , „tas nesveika“. Mes susitinkame su draugais bei artimaisiais, kurie mumis žavisi jei bėgiojame kas rytą, bet tie patys žmonės į mus žiūri įtartinai, jei privengiame kotletų prie šventinio šeimos stalo arba picos geriausio draugo gimtadienio vakarėlyje. O neretai, netgi mes patys su savimi kovojame labiau nei aplinkiniai - nėra čia ko kaltinti kitų, dažniau pralaimime prieš save.

Manau „My Hero“ programa yra ne visiems. Tik tie, kurie išties nori gyvenime pokyčių - programa džiaugsis ir pasieks rezultatų ne laikinų, bet ilgalaikių. Programa nepagamins už jus, ji už jus nesuvalgys keistų patiekalų. Ir galbūt skonis žalio kalafioro yra prastesnis nei skrudintos bulvytės ar duonos apkeptos sūriais su majonezu - bet kai svoris ima kristi ir įgauni daugiau jėgų...

Žinot, valgydami grikius ar greipfrutus, ar besilaikydami įvairių dietų ar liaudies patarimų, mes tikimės rezultatų, kurių greičiausiai nesulauksime. Tai laikinas sprendimas, nepakeisiantis mūsų įpročių, neretai netgi klaidingas, nors kažkam ir suveikė.

Bene visus tuos „insanity“ metus buvau užstrigęs 98.1 kg taške. Tai pajudu žemyn, bet vėl grįžtu ir perkopiu šią ribą. Šiuo metu svoris stabiliai krinta ir po trijų savaičių be didesnių pastangų esu 93.1 kg taške.

- Ar dažnai „paslysdavai“, rinkdamasis maistą?

Valdas Samkus
- Slysdavau ir dabar čiuožinėju, bet po švenčių žadu grįžti. Susilažinome su kolega barzdočium, kuris pirmas iš mūsų pasieks 2016 m bėgimo varžybose 10 km ir kitose 22 km finišo linijas. Tad turiu tikslą, kuris padės judėti kryptingai. Slidinėti žmogiška - svarbu žinoti, kur tas teisingas kelias ir mokėti į jį grįžti. Man padeda MyHero chebrytė.

- Kiek per šį laikotarpį sudeginai kilogramų?

- Nuotraukoje sveriu 104, 98 ir 93 kg. Esu matęs tokių foto internete prie tablečių reklamos. Vaistais tokių rezultatų nepasieksime - reikia dirbti, reikia žinių ir ryžto keistis. O pradėti siūlyčiau su mentoriumi.

- Ką per šiuos metus suvokei apie kūno grožį, tvirtumą, vyriškumą?

- Vyriškumo meną „Barzdų Klubo“ prezidentas turi išmanyti. Nuolat apie tai diskutuoju su klubo bendruomene. Vyriškumas - tai atsakomybė prieš kitus, gebėjimas sąmoningai tapti geriausiu šiose rolėse : vyrų žmonai, sūnumi tėvams, tėvu vaikams, draugu bičiuliams... ir visa tai prasideda nuo mūsų. Jei mes negalime pasirūpinti savimi, kaip mes pasirūpinsime kitais?

Blizgučiais ir aprėdais savo vidinio pasaulio nuo savęs nepaslėpsi. Grožis prasideda būtent nuo jo. Bėda ta, jog kai mes jį bandome užmaskuoti materialybių sluoksniais ar save apsvaiginti užsimiršimu, purvas vis vien išnyra. Tik klampesnis ir sunkesnis - tokia ta amžino grožio prigimtis. Dorianas Grėjus turėjo paveikslą, mes turime vidinį pasaulį, ant kurio nusėda visas dumblas - privalome mokėti jį išsikuopti. O mūsų sveikata yra tai, nuo ko tikrai galime pradėti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (268)