Neseniai Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos tarnybos NHS atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei kas dešimtas žmogus Britanijoje prisipažino, kad jam sunku valdyti savo pyktį, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“.
O valdyti savo jausmus yra labai svarbu, nes tai ne tik padės maloniau bendrauti su aplinkiniais, bet ir padės išvengti įvairių sveikatos problemų – nuo aukšto kraujospūdžio ir širdies smūgio rizikos iki depresijos ir panikos priepuolių.
1. Kada supykstate?
Labai dažnai pyktis painiojamas su tuo, prie ko jis gali privesti – grasinimų ir smurto. Tačiau pats savaime pyktis yra gyvybiškai svarbus energijos šaltinis, kuris, kaip kokia elektra, mobilizuoja kūną veiksmui. Tačiau žmogus turi gebėti valdyti šią energiją.
Stebėkite savo pyktį vesdami specialų dienoraštį, kuriame fiksuokite, kas jus supykdė, kaip reagavo jūsų kūnas ir kaip reagavote jūs. Stenkitės parašyti po eilutę kiekvieną dieną. Labai svarbu fiksuoti net mažiausius dalykus, kurie jūs suerzino, o taip pat didelius dalykus, kurie tiesiog įsiutino. Ar pastebite kokią nors tendenciją?
2. Kokiomis aplinkybėmis esate labiau linkę supykti?
Surašykite sąrašą situacijų, kuomet prarandate savitvardą. Į pykčio valdymo pamokas ateinantys žmonės dažnai sako, kad pyktis atėjo tarsi iš niekur. Kaskite giliau ir taps aišku, kad būna situacijų, kurios tarsi sukelia sprogimą, o kitos situacijos to nesukelia. Kokioje situacijoje jūs retai ar niekada neprarastumėte savitvardos? Užsirašykite tokių situacijų pavyzdžiu.
Ką jaučiate situacijose, kuomet supykstate? Prisiminkite neseniai kilusias situacijas. Kas įvyko po to? Galbūt pastebite kokių nors sąsajų? Miego trūkumas, alkis, skausmas ir prasta sveikata gali paskatinti pyktį. Alkoholis taip pat gali būti dirgiklis.
Sudarykit sąrašą veiksnių, kurie skatina jūsų pyktį. Prie kiekvieno jų parašykite, kiek galite kontroliuoti šį veiksnį.
Pavyzdžiui, jeigu jūsų darbovietė yra triukšminga, vargiai galite ką nors pakeisti. Tačiau išvengti miego trūkumo tiesiog eidami miegoti anksčiau.
3. Neblokuokite savo jausmų.
Jeigu blokuosite emocijas vienoje vietoje, jos prasiverš kitoje. Užspaustas pyktis primena streso būseną, kuomet kūnas yra tarsi pasirengęs veiksmui, tačiau jam nėra ko fiziškai daryti.
O kaip kovoti su tokiu chroniškus? Padeda reguliarus fizinis aktyvumas, o taip pat pažvelgimas pyktį keliančiam dalykui „į akis“. Labai svarbu vengti perfekcionizmo ir mėginimo visiems įtikti.
4. Pastebėkite ankstyvuosius ženklus.
Ar jums geriau sekasi pastebėti dalykus, kurie jus erzina, net jei jūsų neapėmė pykčio banga? Stebėkite savo kūno reakciją. Ar pagreitėjo jūsų pulsas? Ar kvėpavimas paspartėjo? Ar raumenys įsitempė? Ar protas tarsi pateko į tunelį ir mato tik grėsmę, bet nemato platesnio vaizdo?
Norint suvaldyti savo pyktį, labai svarbu pastebėti ankstyvuosius jo požymius prieš padarant kažką, dėl ko vėliau teks gailėtis.
Pamėginkite atlikti tokį pratimą: su skaičiumi vienas – įkvėpkite, su skaičiumi du –iškvėpkite. Trumpa sulaikykite kvėpavimą ir tuomet vėl įkvėpkite. Stenkitės iškvėpdami atpalaiduoti raumenis.
Pradėkite naudoti šią metodiką, kai esate gana atsipalaidavę, nes ji nesuveiks, ją taikant be praktikos. Įvaldykite šią metodiką, ir ji bus naudinga tuomet,kai jums prireiks suvaldyti pyktį.
5. Išjunkite „įsiaudrinimo“ mąstymą.
Sudarykite sąrašą frazių, kurias vartojate įpykę. Pavyzdžiui, „visi turi sutikti su mano nuomone“. Žmogus gali pasirinkti mąstymo būdą ir tai yra labai svarbu. Atsikratę savo „įsiaudrinimo“ frazių ir pakeisdami savo mąstymo būdą galėsite suvaldyti pyktį.
Pavyzdžiui, pamatę, kad kažkas blogai vairuoja, galite pagalvoti: „Tokiems žmonėms turi būti uždrausta vairuoti“. O alternatyvi mintis būtų: „Gerai, kad aš gerai vairuoju ir galiu išvengti avarinių situacijų“.
