Susirgę asmenys gyvena tiek daugiabučiuose, tiek vienbučiuose (nuosavuose) būstuose.
Daugeliui jų karštą vandenį tiekia AB „Kauno energija“, kai kurie naudoja asmeninius vandens šildytuvus, vienas iš susirgusiųjų naudoja šulinio vandenį. Todėl kaip užsikrėtimo priežastį įvardyti vieną šaltinį negalima.
Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad susirgę asmenys būtų lankęsi kokioje nors vienoje viešoje vietoje (pavyzdžiui, vandens pramogų paslaugos), kurioje galėjo užsikrėsti. Kauno departamentas organizavo laboratorinių vandens tyrimų atlikimą susirgusiųjų gyvenamuosiuose būstuose, kurių rezultatų laukiama 10 dienų.
Pacientai ne tik iš Garliavos, bet ir iš Kauno miesto
Kaip ketvirtadienį pranešta spaudos konferencijoje, šiuo metu serga 12 žmonių iš Kauno rajono, tai yra Garliavos, ir 3 Kauno miesto gyventojai. Vienas iš naujų susirgusiųjų žmonių gyvena daugiabutyje, kiti du – individualiuose namuose, o vandenį šildosi patys, naudodami vandens šildytuvus.
Visi susirgę asmenys yra paguldyti į ligoninę. Intensyvioje terapijoje šiuo metu gydomas 1 pacientas.
Kauno mieste du užsikrėtę pacientai yra iš Aleksoto, vienas – iš Vilijampolės.
NVSC atstovų teigimu, užkrato šaltinis dar ieškomas, tačiau kol kas vieno bendro dar nerandama.
NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė sakė, kad įtakos užsikrėtimams galėjo turėti ir pasibaigęs šildymo sezonas, nes neatmetama galimybė, kad daugiabučiuose buvo sumažinta karšto vandens temperatūra. Legionelės nesidaugina tik 60 laipsnių ar didesnėje temperatūroje, jei ji nukrenta, bakterija gali pradėti sparčiai daugintis.
Legionelės gali daugintis ir šaltame vandenyje, jei jis nepakankamai šaltas – temperatūra neturėtų būti didesnė nei 20 laipsnių. Tad, pasak O. Ivanauskienės, paimti mėginiai įvertinti ir šaltą geriamą vandenį.
Pirmųjų trijų būstų, kuriuose susirgo žmonės, ėminių rezultatai iš laboratorijos turėtų būti jau kitą savaitę. Jei bus patvirtinta, kad protrūkis kilo dėl daugiabučių namų administratorių pareigų nevykdymo ir temperatūros neužtikrinimo, šiems gresia atsakomybė.
„Daugiabučių namų administratorių atsakomybė yra, nes jie turi užtikrinti karšto vandens, šildymo sistemos temperatūros režimą. Energetikos reguliavo tarnyba vykdo kontrolę ir įvertinimą, jei bus nusižengimų, bus taikomos administracinės nuobaudos“, – sakė O. Ivanauskienė.
NVSC atstovių teigimu, vandenį iš čiaupo Garliavoje ir Kauno mieste toliau galima gerti, nes tokiu būdu šia liga neužsikrečiama – legionelių reikia įkvėpti į plaučius.
Inkubacinis legioneliozės periodas yra nuo 2 iki 10 dienų, kartais užsitęsia iki 3 savaičių. Šiuo metu paskutinis asmuo, pagal surinktus duomenis, pajautė simptomus balandžio 29 dieną.
Kauno departamento veiksmai
Kauno departamento specialistai, bendradarbiaudami su Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos Kauno teritorinio skyriumi dalyvaus neplaniniuose patikrinimuose, siekdami detaliau įvertinti situaciją ir teikti konsultacijas gyventojams bei šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, rašoma NVSC pranešime spaudai.
Vos gavus informaciją apie pirmuosius atvejus ir vėliau kaskart gavus pranešimus apie naujus atvejus Kauno departamentas susisiekia su daugiabučių administratoriais ir teikia informaciją apie tai, kokių būtina imtis prevencinių priemonių.
Dėl aktyvaus gyventojų informavimo bendraujama su Kauno miesto ir rajono savivaldybėmis ir Garliavos seniūnija.
2023-05-02 inicijuotas tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame dalyvavo Kauno rajono savivaldybės, UAB „Kauno vandenys“ Vičiūnų vandenvietės ir AB „Kauno energija“ atstovai. Jame buvo aptarti tiekiamo geriamojo vandens stebėsenos rezultatai, aiškinamasi, kas galėjo lemti vandens tiekimo galimus sutrikimus, bei sprendžiama, kaip galima būtų užtikrinti pastovų tinkamos temperatūros karšto vandens tiekimą daugiabučiuose namuose Kauno rajone, bei informuoti individualių namų gyventojus apie karšto vandens sistemų profilaktikos priemones.
Po šio pasitarimo Kauno rajone daugiabučių namų įvaduose UAB „Kauno vandenys“ paėmė šalto geriamojo vandens mėginius legionelėms nustatyti, laukiama tyrimų rezultatų. AB „Kauno energija“ Kauno miesto ir Kauno rajono centralizuoto karšto vandens tiekimo tinkluose padidino tiekiamo termofikacinio vandens temperatūrą, kad pastatų karšto vandens sistemose ji būtų ne žemesnė kaip 65 0C, ir informavo daugiabučių namų administratorius dėl termo šoko vykdymo. Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos seniūnijai pateiktos legioneliozės profilaktikos rekomendacijos ir paprašyta išplatinti gyventojams.
Kauno departamentas raštu kreipėsi į Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kad šios užtikrintų aktyvų įtariamų legioneliozės ligos atvejų laboratorinį ištyrimą, nustatytų ne tik sukėlėją, bet ir jo rūšinę priklausomybę, kad būtų galima nustatyti, ar šie ligos atvejai susiję tarpusavyje.
Atkreipiamas dėmesįys, kad žmogus legionelioze užsikrečia įkvėpęs aerozolio su legionelėmis. Negalima užsikrėsti geriant vandenį, jį vartojant maistui gaminti ar nuo sergančio žmogaus.
