Pasak NVSC gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, tokiu laikotarpiu paprastai sudarome labai geras sąlygas plisti virusams, nes didžiąją dalį dienos praleidžiame uždarose patalpose.
„Dabar skaičiuojami savaitės rodikliai, kurie sudeda visas tris infekcijas, nelabai gali nurodyti, kaip procesas vyks toliau. Pernai metais tą pačią savaitę sergamumas buvo mažesnis, šiais metais – didesnis. Tačiau sergančiųjų skaičiai epideminį slenkstį pernai pasiekė apie Kalėdas, nors tai nėra būdinga Lietuvai“, – kalbėjo LNK Žinių pašnekovė.
Mokiniams grįžus iš atostogų, gripo, koronaviruso ir peršalimo ligų rodikliai išaugo bei nuo 700 atvejų pasiekė beveik 1000 atvejų 100 000 gyventojų. Bet nėra dar nė vienos savivaldybės, kur būtų pasiektas epideminis sergamumo slenkstis. Jis pasiekiamas, kai serga 1500 žmonių 100 000 gyventojų.
Mažiausias sergamumas šiuo metu yra Telšiuose, o didžiausias – Vilniaus apskrityje.
„Ateinančią savaitę skaičiai nebūtinai kils, bet, prisiminus ikipandeminį laikotarpį, kai jau prasidėdavo sergamumo kilimas, jis po truputį, su tam tikrais bangavimais, dažnai pasiekdavo epideminį lygį“, – sakė D. Razmuvienė.
Jei sergamumas piką pasieks anksčiau nei įprastai, ligų sezonas ir pasibaigti gali anksčiau. Europos ligų ir prevencijos kontrolės centras atkreipia dėmesį, kad šiuo metu daugiau sergančių yra COVID-19, o ne gripu. Tokia pat situacija ir Lietuvoje.
Štai per mokinių atostogas Lietuvoje buvo užregistruoti 73 gripo atvejai bei 2,5 tūkstančio COVID-19 atvejų. O praėjusią savaitę 100 žmonių susirgo gripu ir beveik 4 tūkstančiai – COVID-19.
„Labai sunku pasakyti, ar tikrai pasieksime ikipandeminio laikotarpio tuos rodiklius, kad anksčiau pradėję sezoną, anksčiau jį ir pabaigsime. Gali būti ir 2 bangos, kaip yra buvę – sergamumas lyg ir nurimsta, o toliau vėl prasideda antra banga“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Į ūmių viršutinių kvėpavimo takų sergančiųjų grupę patenka ir nediagnozuotų gripo bei koronaviruso infekcijų atvejų.
„Turime naują omikron variantą, su juo prieš tai nebuvome susitikę. Didžiausias pavojus yra rizikos grupėms, jos dažniausiai į ligonines kreipiasi dėl koronaviruso ir juos dažniausiai reikia hospitalizuoti.
Dabartiniu metu pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos sprendžia, koks yra laikas, kada galima lankyti artimuosius, taip pat jie patys gali sugriežtinti infekcijų kontrolės priemones, tą ir dabar daro. Ribojami srautai, pacientų lankymas, taip pat privalomai naudojamos kaukės lankant pacientus. Jei epidemija paskelbiama šalies ar savivaldybės mastu, infekcijų kontrolės priemonės būtų sugriežtintos, o vietoje kaukių būtų respiratoriai, galbūt būtų draudžiamas pacientų lankymas išvis. Tačiau tokios situacijos dar neturime“, – sakė D. Razmuvienė.
LNK Žinių reportažą rasite čia:
