Kaip DELFI pasakojo panevėžietis, hepatito C diagnozė jam buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Kadangi sveikata nesiskundė, tyrimų be reikalo nedarydavo. Laimei, su bendradarbiais atsiliepė į kvietimą dalyvauti kraujo donorystės akcijoje, po kurios sulaukė skambučio iš Kraujo centro.
„Popieriuose, kurie išduodami kraujo donorams, pažymėjau, kad nesu turėjęs homoseksualių santykių, nesinaudojau parduodamu seksu, nevartojau intraveninių narkotikų, net kraujas man nebuvo perpiltas. Pirminiai kraujo tyrimai taip pat buvo geri, net nebuvo priežasčių, kodėl negalėčiau neatlygintini duoti kraujo. Iš kur tas hepatitas C, kuris vėliau buvo patvirtintas, aš nesuprantu“, – stebėjosi Tadas.
Šiuo metu jis gydosi ir dėkoja likimui, kad mintis apie donorystę išgelbėjo jį nuo mirties. „Kaip sakė mane gydantis infektologas, negydomas hepatitas C galėjo baigtis kepenų vėžiu“, – sakė panevėžietis.
Per mėnesį po kelis panašius atvejus
Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo direktorė Rita Vaitkienė jau trisdešimt metų bendrauja su donorais ir sako, kad DELFI kalbinto paciento atvejis – ne išimtis.
Statistiškai Lietuvoje hepatito C nešiotojų yra apie 2 proc. žmonių. „Iš 100 donorų, kurie ateina pirmą kartą, daugmaž dviem nustatomas hepatitas C. Žmogų, kuris nežinodamas apie infekciją davė kraujo, paprašome ateiti ir duodame siuntimą pas specialistus, o kraują utilizuojame, kad nebūtų užkrėsti ligoniai“, – pasakojo R. Vaitkienė.
Hepatitą C daktrė vadino signalu, kad žmogui reikia kuo greičiau kreiptis į specialistus ir pradėti ilgalaikį gydymą: „Šį virusą stengiamasi sunaikinti, nes 60-80 proc. atvejų komplikuojasi į lėtines formas ir pasireiškia kaip kepenų cirozė ar kepenų vėžys. Taigi, nežinančiam apie hepatitą C žmogui labai naudinga ateiti pas mus, kol ne vėlu“.
Kaip pastebi specialistė, nemažą dalį neatlygintinai kraują duodančių donorų kaip tik ir motyvuoja galimybė greit ir nemokamai išsitirti kraują.
Daktarės žodžiais, dar didesnis šokas žmonėms būna sužinojus, kad serga ŽIV. „Vos ne iki ašarų priveda suvokimas, kokia vienos dienos ar naktis kaina. Tenka išgirsti: „Aš jį užmušiu“ ir panašių reakcijų. Tai – konfidenciali informacija, bet gydytojams tenka visko išgirsti“, – neplėtojo R. Vaitkienė, akcentuodama, kad geriau žinoti negu ne ir nebijoti ateiti.
Jei donoro kraujo tyrimai būna geri, kraujo komponentai tiekiami ligoninėms.
Koks kraujas – geras ir ką rodo nuokrypiai nuo normų
Žemą hemoglobiną filialo vadovė sieja ir su mitybos madomis – žaliavalgyste, vegetarizmu: „Žmogus negauna visaverčio maisto, tarp kurio būtinai turi būti ir gyvulinės kilmės produktų. Reikia valgyti mėsos, žuvies, kaušinių ir produktus pakankamai apdoroti termiškai, kad organizmas pasisavintų baltymus, tad minėtos mados jauniems žmonėms, o ypač – jaunoms moterims, kurios laikosi dietų, žalingos, nes mažina hemoglobino kiekį kraujyje“.
Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos Hematologijos ir bendrosios citologijos sektoriaus vadovė dr. Erika Skrodenienė hemoglobiną vadino bene geriausiai žinomu kraujo rodikliu. Su medicina nesusiję žmonės paprastai žino, jog hemoglobinas (HGB), kuris kartu su eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) (RBC) skaičiaus nuokrypiu gali byloti apie mažakraujystę (anemiją).
Eozinofilai rodo, kad organizme vyksta alerginė reakcija. Neutrofilai byloja apie bakterinį uždegimą, limfocitai – apie virusinį uždegimą arba tuberkuliozę. Monocitai taip pat gali rodyti virusinį uždegimą, jų gali padaugėti sveikstant po ligos – tuomet jie rodo organizmo atsaką į ligą. Bazofilai padidėja prie retesnių ligų.
Įtariant bakterinę infekciją, kurią rodytų padidėjęs leukocitų ir neutrofilų kiekis, ji dar patvirtinama arba paneigiama C reaktyviojo baltymo tyrimu ir tik tuomet skiriami antibiotikai.
Atliekant kraujo tyrimus vertinami ir trombocitai ( PLT), kurie atsakingi už kraujo krešėjimą. Didelis trombocitų kiekio sumažėjimas stebimas sergant tam tikromis kraujo, kepenų, onkologinėmis ligomis.
Eritrocitų, leukocitų ir trombocitų rodikliai rodo ne tik organizmo reakciją į ligą, bet ir padeda vertinti atsaką į skirtą gydymą.
