Teigiama, kad ligoninėje nė vieno suaugusiųjų gydytojo alergologo nėra dėl gimdymų – jaunos specialistės išeina auginti vaikų.
„Taip sutapo, kad abi gydytojos pagimdė kartu, tik mėnesio skirtumu. Dėl to šių specialisčių kuriam laikui nebeturime“, – sakė Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovė Vaida Karalevičienė.
Pusmetį laukus reikės palaukti dar tiek pat, nes viena gydytoja žada grįžti anksčiau. Naujų gydytojų prisikviesti nesiseka.
„Ligoninė gali pasiūlyti tik pakaitinę darbo vietą ir terminuotą darbo sutartį. Kaip ir atsirastų specialistas, bet nori labai didelio darbo užmokesčio. Ko mes negalime jam sumokėti“, – sakė V. Karalevičienė.
Ligoninė tikina, kad skundų dėl nesamo gydytojo kol kas nėra, siūlo važiuoti į didmiesčius, kreiptis į privačias klinikas arba kitų specialybių gydytojus.
„Jei žmogus suserga odos liga, gali kreiptis į dermatologą, jei alerginė sloga – į LOR specialistą“, – sakė V. Karalevičienė.
Vaikų gydytoją alergologą įstaiga turi. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apie susiklosčiusią situaciją nežino, bet priduria, kad regionuose iš tiesų jaučiamas gydytojų trūkumas, nors yra ir išimčių.
„Jurbarke, pavyzdžiui, yra visų specialistų, ir jau daugybę metų nėra problemos. Turime regioninių netolygumų ir tokių problemų gali būti. […] Tai žinoma, kad tai yra kiekvieno vadovo galvos skausmas. Valstybės mastu mes pakeitėme valstybės užsakymo komiteto veiklą“, – sakė A. Dulkys.
Tai reiškia, kad sprendžiant, kiek ir kokių specialistų rengti, spręs ne vien akademikai, o labiau praktikai.
LNK Žinių reportažą rasite čia:
Kiek anksčiau apie gydytojų trūkumą laidoje „Delfi tema“ kalbėjo Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, Ukmergės ligoninės anesteziologijos, reanimatologijos, operacinės skyriaus vedėja Aušra Rodzevičienė bei Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė.
Gydytoja A. Rodzevičienė pasakojo, kad jauni medikai rajonuose dirbti dažniausiai nėra linkę, tad specialistų trūkumą turi kompensuoti tie, kurie lieka. Visgi taip amžinai tęstis negali, nes vyresni darbuotojai po truputį išeina į pensiją. Be to, krūviai ypač išauga vasaros metu, kai kolegos išeina atostogauti.
„Jaunieji gydytojai dažniausiai nenori dirbti didesniais krūviais, todėl neretai visas krūvis tenka vyresniems gydytojams. Artėja ta riba, kai jie nustos „vežti“ tokį krūvį“, – sakė pašnekovė.
A. Rodzevičienės teigimu, pritraukti medikus dirbti rajoninėse ligoninėse yra labai sudėtinga, dažniausiai tai reikia daryti per asmenines pažintis. Tam, kad specialistas susigundytų dirbti rajone, pasak gydytojos, stengiamasi suteikti visas reikiamas priemones, sukurti tinkamą atmosferą, darbo sąlygas, jog prireikus būtų įmanoma prižiūrėti susirgusius vaikus. Taip pat didelę įtaką daro atstumas nuo namų iki darbovietės, kelionės išlaidų kompensacijos. Žinoma, neatskiriama darbo dalis yra ir atlyginimas, tačiau itin didelės algos rajonai pasiūlyti negali. Medikų trūkumas rajonuose – nuolatinis. Vyresni specialistai išeina į pensiją, o naujų taip greitai neatsiranda.
„Atrodo, jau susirandi kolegą, bet tai šeimos pagausėjimas, tai ligos, tai vaikų ligos. O ypač problemų daug būna vasarą. Tada kiti kolegos dirba dviem etatais. Regionuose vietiniai gydytojai net ir trimis etatais kartais dirba“, – kalbėjo A. Rodzevičienė.
Pasak ministerijos, nauja sveikatos įstaigų reforma turėtų pagerinti situaciją. Tačiau medikai tuo mažai tiki. A. Rodzevičienės teigimu, su kiekviena reforma norima pasiekti gerus tikslus, tačiau be adekvataus atlyginimo niekas nesikeis.
„Ateis ta diena, kai ir tos pačios likusios slaugytojos susidės lagaminus ir išvažiuos. Pas mus šią vasarą praktiką atliko slaugytoja, būdama 42 metų. Šiuo metu ji dirba slaugytojos padėjėja Jungtinėje Karalystėje. Jos alga per savaitę yra 1400 eurų, o mokosi slaugytojos specialybės tam, kad gautų 3000 eurų per savaitę. Ir sakė, kad jai užtenka savaitės darbo Anglijoje, kad kitas 3 savaites galėtų gyventi Lietuvoje“, – kalbėjo gydytoja.
Visą ankstesnį tekstą rasite čia.
