„Daugelis virusinių infekcijų gali sukelti odos bėrimą, todėl, kai tenka susidurti su tokiais atvejais, privalai turėti daugiau duomenų. Ar pacientas likus savaitei iki bėrimo vartojo kokių vaistų? Gal yra kokių kitų galimų priežasčių? – sakė Niujorke veikiančio Ročesterio universiteto Medicinos centro dermatologijos docentas Artas Papier. – Tai yra COVID-19 keliamas iššūkis. Dėl visų šių skirtingų pasireiškimų ir skirtingų bėrimų kyla klausimų, ar tai tiesiog dilgėlinė, ar kažkokia dilgėlinė dėl COVID-19?
Apie tokius atvejus imta skelbti medicinos žurnaluose. Naujausiame žurnalo „JAMA Dermatology“ numeryje rašoma apie keturis pacientus, kuri susirgo sunkia COVID-19 forma, jie kovą ir balandį buvo gydomi Niujorko ligoninėse.
40-80 metų amžiaus pacientams pakito odos spalva bei atsirado purpura vadinamų raudonų ir violetinių dėmių. Kiekvienam pacientui buvo atlikta biopsija, kuri parodė, kad tai buvo tam tikras vaskulopatijos tipas, o tai reiškia, kad buvo pažeistos jų kraujagyslės.
Mokslininkai iš Weill Cornellio medicinos koledžo savo ataskaitoje rašo, kad odos spalvos pakitimas gali būti siejamas su daliniu ar visišku kraujagyslių užkimšimu. Purpura gali rodyti, kad kraujagyslės buvo visiškai užkimštos.
Tokie bėrimai ir odos spalvos pakitimai gali būti „klinikinis įrodymas“, kad organizme gali būti trombų, nurodoma tyrimo ataskaitoje. Jau pandemijos pradžioje medikai pastebėjo, kad rimtais COVID-19 atvejais pacientams susiformuoja neįprastai daug trombų.
Tačiau šie duomenys turi tam tikrų trūkumų, įskaitant ir tai, kad mokslininkai negalėjo patvirtinti tikslaus laiko, kada kiekvieno paciento atveju atsirado bėrimai ir kitos problemos. Taip pat reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų siekiant nustatyti, ar būtų gauta panašių išvadų apėmus didesnę COVID-19 pacientų grupę.
Tačiau savo ataskaitoje mokslininkai teigia, kad koronavirusu užsikrėtusiais pacientais besirūpinantys medikai turėtų žinoti apie odos spalvos pakitimus ir bėrimus, kaip „potencialius ženklus“, jog organizme gali formuotis trombų.
„Daug virusinių infekcijų gali pažeisti odą“
Gydytojai ir mokslininkai visame pasaulyje taip pat yra pranešę apie kitokių odos bėrimų, kurių buvo pastebėta ant COVID-19 pacientų kūno.
Koronavirusas dažnai žmogaus organizme sukelia didelį uždegiminį procesą ir kai kuriais atvejais sukelia vadinamąją citokinų audrą, kuri padaro didžiausios žalos. Oda itin jautriai reaguoja į uždegimą, pažymėjo Amerikos dermatologijos akademijos atstovas Seemalis Desai.
„Citokinai sutrikdo imuninės sistemos veikimą, o tai paskatina įvairias šias imunines molekules pulti ir daryti žalos odai“, – sakė jis.
Liepą Londono „King's“ koledžo mokslininkai paragino odos bėrimus ir „COVID rankų ir kojų pirštus“ laikyti vienu pagrindinių koronaviruso simptomų. Jie net pabrėžė, kad tokie simptomai gali pasireikšti nesant jokių kitų simptomų.
Kaip žinoma, pagrindiniai ir plačiai žinomi koronaviruso simptomai yra karščiavimas, kosulys ir oro trūkumas. Tačiau manoma, kad egzistuoja ir nemažai kitų simptomų. Skonio ir kvapo praradimas yra vienas iš kitų simptomų. Neseniai jis buvo įtrauktas į JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro sudarytą dažniausių simptomų sąrašą.
„King's“ koledžo mokslininkai išanalizavo duomenis, surinktus naudojantis išmaniąja programėle „Covid-19 Symptom Study“. Naudodamiesi šia programėle, duomenų Jungtinei Karalystei pateikė maždaug 336 tūkst. žmonių. Gauti duomenys parodė, kad 8,8 proc. žmonių, kuriems buvo nustatytas koronavirusas, taip pat pranešė, kad jiems kaip simptomas pasireiškė odos bėrimas, palyginti su 5,4 proc., kurių testo atsakymas buvo neigiamas.
Vėliau šio koledžo mokslininkai surengė atskirą internetinę apklausą ir surinko informacijos iš beveik 12 tūkst. žmonių, kuriems pasireiškė bėrimas ir kuriems buvo įtartas ar patvirtintas koronavirusas. Mokslininkai nustatė, kad 17 proc. respondentų, kurių koronaviruso tyrimas buvo teigiamas, nurodė, kad bėrimas buvo pirmasis ligos simptomas. 21 proc. pacientų, kurie pranešė apie bėrimą ir kuriems buvo patvirtintas koronavirusas, bėrimas buvo vienintelis simptomas.
Mokslininkai savo tyrimo išvadas nurodė oficialiai dar nepublikuotoje studijoje, kuri buvo įkelta į internetinį serverį medRXiv.org. Išvados dar kol kas nėra publikuotos kitų mokslininkų recenzuojamame žurnale.
„Daugelis virusinių infekcijų gali paveikti odą, todėl nenuostabu, kad matome tokių bėrimų ant COVID-19 pacientų odos, – liepą išplatintame pranešime nurodė prie minėto tyrimo prisidėjusi Šv. Tomo ligoninės ir „King's“ koledžo dermatologė Veronique Bataille. – Tačiau labai svarbu, kad žmonės žinotų, jog kai kuriais atvejais bėrimas gali būti pirmasis arba vienintelis ligos simptomas. Todėl, jeigu pastebėjote kokį naują bėrimą, turėtumėte labai rimtai įsivertinti ir izoliuotis bei kuo greičiau išsitirti.“
Į tymų panašus bėrimas ir bėrimas burnoje
Preliminarūs duomenys leidžia manyti, kad odos bėrimai ir bėrimas burnoje gali būti koronaviruso infekcijos požymis, tačiau mokslininkai sako, kad dar būtina atlikti papildomų tyrimų.
Gegužę mokslininkai visame pasaulyje atliko literatūros apžvalgą ir nustatė, kad pacientams taip pat pasireiškia raudoni niežtintys iškilūs bėrimai bei raudonas arba rausvas bėrimas, labai panašus į tymų.
„Tai yra reakcija, kurią paprastai vadiname tymais, ir ji pasireiškia rausvu bėrimu, kuris atrodo kaip daug mažų rausvų taškelių ant visos odos“, – sakė A. Papier.
Kitas tyrimas, kurio išvados liepą buvo paskelbtos žurnale „JAMA Dermatology“, parodė, kad tarp 21 pacientų, kuriems Ispanijoje buvo diagnozuotas koronavirusas ir pasireiškė bėrimas, šešiems, arba 29 proc., atsirado bėrimas burnoje (enantema). Toks bėrimas atsirado po maždaug 12 dienų po to, kai pasireiškė koronaviruso simptomai, nurodė Madride veikiančios Ramon y Cajal universitetinės ligoninės mokslininkai.
„Šiame darbe aprašyti tik preliminarūs pastebėjimai, ir jis yra ribotas dėl nedidelio atvejų skaičius ir kontrolinės grupės nebuvimo“, – nurodė mokslininkai, tačiau pridūrė, kad enantema yra galimas COVID-19 simptomas, o ne reakcija, pavyzdžiui, į vaistus.
„Nepaisant to, kad fiksuojama vis daugiau atveju, kai COVID-19 pacientams pasireiškia bėrimas, nustatyti etiologinę diagnozę yra sudėtinga, – nurodo mokslininkai. – Tačiau enantema yra rimtas virusinės etiologijos, o ne reakcijos į vaistus, ženklas.“
