aA
Vos tik atsiradus pakaitinei hormonų terapijai, kurios metu moters organizmas papildomas moteriškais hormonais, ji buvo laikoma tikra panacėja ir skiriama ne tik nuo menopauzės simptomų kenčiančioms moterims, bet ir toms, kurios nori ilgiau išlikti trykštančios energija. Šiandien Tarptautinis vėžio tyrimų institutas pakaitinę hormonų terapiją priskiria prie veiksnių, kurių kancerogeniškumas žmogui įrodytas, o medikai pataria, vos pajutus pirmuosius menopauzės simptomus, keisti savo gyvenimą taip, kad pakaitinės hormonų terapijos neprireiktų.
Pakaitinė hormonų terapija: už galimybę atitolinti senatvę – vėžys
© Shutterstock nuotr.

Kancerogeniškumu pasižymi estrogenas

„ Tarptautinis vėžio tyrimų centras vykdo specialią programą, kurios tikslas – įvertinti žmogui kancerogeniškus veiksnius. Bibliografų grupė surenka visą mokslinėje literatūroje publikuotą informaciją apie tam tikrą veiksnį, o jai įvertinti ir apibendrinti sukviečiama ekspertų grupė, kuri nustato, ar yra pakankamai mokslinių duomenų, kad minėtą veiksnį galima būtų laikyti kancerogenišku. 2007 m. buvo išleista monografija, kurioje pakaitinė hormonų terapija buvo įvertinta kaip veiksnys, kurio kancerogeniškumas žmogui laikomas įrodytu. Tai reiškia, kad pakaitinė hormonų terapija vėžio riziką didina“, - pasakojo Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovės pavaduotoja dr. Giedrė Smailytė.

Tiesa, pašnekovė pabrėžė, kad apie pakaitinės terapijos kancerogeniškumą pradėta kalbėti 6-to dešimtmečio pabaigoje, kai buvo naudojamas grynas estrogenas. Šiuo metu taikoma kombinuota terapija, o įvertinti, ar šiuolaikiniai preparatai taip pat didina vėžio riziką, bus galima tik po kurio laiko – kai prisikaups pakankamai tyrimų apie juos. Bet kuriuo atveju rizika neatšaukta.

„Žinoma, nereikia manyti, kad jeigu piliulė pateko į organizmą, iškart ir vystosi vėžys. Tiesiog jei lyginamos dvi grupės moterų – kurioms taikoma pakaitinė terapija ir kurioms ji netaikoma, tarp naudojusiųjų hormonus didėja krūties vėžio rizika. Tokia išvada buvo padaryta apibendrinus apie 20 įvairių tyrimų. Beje, rizika buvo didesnė tarp tų, kurios vartojo tik estrogeno preparatus.

Be to, nereikia pamiršti, kad yra daugybė kitų veiksnių, kurie svarbūs krūties vėžiui atsirasti, pavyzdžiui, nėštumų skaičius, pirmo gimdymo amžius, galiausiai antsvoris, kuris iki menopauzės krūties vėžio riziką mažina, o po jos – didina. Būtent todėl, kad vėžį sukelti gali ne vienas veiksnys, skirtingų epidemiologinių tyrimų rezultatai kartais būna prieštaringi. Visgi jei kalbame apie tikrai žmogui kancerogenišką medžiagą, daugumos tyrimo duomenys sutampa“, - teigė G. Smailytė.

Moterys susižavi pažadu ilgiau išlikti jaunos

Onkologijos instituto gydytoja onkoginekologė Birutė Intaitė taip pat įspėjo, kad jokiu būdu nereikėtų moterims gerti hormonų, jei iš tiesų nėra rimto poreikio.

„Pakaitinė hormonų terapija, kaip ir bet kokie kiti vaistai, turi savo šalutinį poveikį – ir ne tik dėl vėžio rizikos, bet ir dėl kitų dalykų. Tai nėra tabletė, kuri visiškai nekenksminga. Tuo tarpu su atvejais, kai moterys prašo skirti joms pakaitinę terapiją, kai jos nereikia, susiduriame. Kartais net patys gydytojai ją rekomenduoja – siūlydami moteriai pratęsti jos jaunystę, o moterys tokiu pasiūlymu, aišku, susižavi.

Tuo tarpu mokslu įrodyta, kad pakaitinė terapija didina krūties vėžio riziką. Tiesa, negalima sakyti, kad vėžį jį sukelia tiesiogiai. Hormonai gali suaktyvinti vėžines ląsteles, kurių mūsų organizme visada yra. Kai ląstelė tampa aktyvi, po to įsijungia ir dauginimosi mechanizmas, t. y. pradeda vystytis vėžinis auglys. Kita priežastis, kodėl pakaitinė terapija gali didinti vėžio riziką, susijusi su estrogeno skilimo produktais, kurie yra genotoksiški – t. y. pažeidžia genus, sukelia jų mutacijas, o jos dažniausiai paskatina krūties vėžio vystymąsi. Taigi šios tabletės nėra toks jau nekaltas dalykas, kad jas būtų galima gerti tiesiog šiaip sau. Visada reikia pasverti žalos ir naudos santykį“, - tikino medikė.

Anot jos, pakaitinės hormonų terapijos jokiu būdu negalima pradėti prieš tai neišsityrus krūtų. Mat ši terapija skiriama vyresnio amžiaus moterims, kurioms visi onkologiniai susirgimai, taip pat ir krūties vėžys, dažnesni.

B. Intaitės manymu, nors kai kurie tyrimai nurodo metų ribą, kurią peržengus vėžio rizika labai didėja, iš tiesų saugios ribos nustatyti neįmanoma. Daug kas priklauso ir nuo moters organizmo – viena gali naudoti pakaitinę hormonų terapiją ilgai, o kitai jau po trumpo laiko išsivystys vėžys. Mat jei organizme yra jau pažeista ląstelė, vėžys dėl pakaitinės hormonų terapijos išsivysto per daug trumpesnį laiką.

Menopauzės simptomų įmanoma išvengti be pakaitinės hormonų terapijos

Anot medikės, apibendrinti simptomus, kuriuos jaučiant jau tikrai reikėtų pakaitinės terapijos, sudėtinga. Bet kuriuo atveju prieš ją reikėtų išbandyti visus kitus įmanomus būdus – augalinius preparatus, sportą.

„Sportuojančios moterys paprastai ir nenurodo rimtų priežasčių, dėl kurių joms reikėtų skirti pakaitinę hormonų terapiją. Jų organizmas susitvarko pats. Tačiau iš tiesų būna atvejų, kai moteris be šios terapijos negali normaliai gyventi, nors tokių atvejų turėjau ne daug. Beje, esant tam tikroms onkoginekologinėms ligoms, jei navikai priklauso ne nuo hormonų, taip pat skiriama pakaitinė hormonų terapija“, - aiškino B. Intaitė.

Lietuvoje menopauzė moteris užklumpa apie 51-52-uosius metus. Patys ankstyvieji simptomai yra lengviausi – karščio bangos, prakaitavimas, atminties susilpnėjimas, nerimas, nemiga. Vidutinio sunkumo simptomai susijęs su urologinėmis problemomis. Moterys mano, kad jas kamuoja cistitai, todėl ieško pagalbos pas urologus. Tačiau tai menopauzės simptomai, kurių, deja, be pakaitinės hormonų terapijos nepavyksta įveikti. Galiausiai patys vėlyviausi simptomai yra sunkiausi. Tai kaulų osteoporozė

„Pajutus pirmuosius menopauzės simptomus, bylojančius apie hormonų svyravimus, reikėtų iš karto susirūpinti ir pasitarti su gydytoju, kaip būtų galima būklę stabilizuoti. Tuomet įmanoma išvengti vėlesniųjų simptomų bei pakaitinės hormonų terapijos. Neretai girdžiu pacientes sakant, kad jos labai lengvai perėjo menopauzės laikotarpį ir joms nereikėjo jokios terapijos. Iš tiesų, kai gydytojas rūpestingai veda moterį per šį laikotarpį, jį to net nepajaučia. Beje, šiuo pereinamuoju laikotarpiu taip pat ypatingai svarbi moters emocinė būsena. Kuo tuo metu moters gyvenime mažiau stresų, tuo menopauzė praeina ramiau.

Pakaitinė hormonų terapija tikrai nėra panacėja. Tai pats lengviausias kelias. Beje, kai į organizmą įvedamas estrogenas, didėja ne tik vėžio, bet ir trombozių rizika, o juk menopauzės amžiaus moterys dažnai turi širdies ir kraujagyslių ligų. Turėjome ir jaunų moterų, kurios vartodamos hormoninius kontraceptikus dėl kraujagyslių patologijos patyrė labai liūdnas pasekmes. Taip pat atsimenu, kaip pas mus lankėsi per 7-tą dešimtį perkopusi moteris, kuriai lengva ranka gydytojas skyrė pakaitinę hormonų terapiją. Moteris pradėjo kraujuoti. Tai buvo keistas sprendimas – jei moteris iki tokio amžiaus nevartojo šių hormonų, tikrai nebuvo būtinybės juos skirti tokiame amžiuje“, - teigė medikė.

www.DELFI.lt
Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichoterapeutė Aistė Jasaitytė - Čeburiak. Atsakymų ieškokite Delfi Plius. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Atvėrė Nacionalinės laboratorijos duris: pamatykite, kaip atliekami koronaviruso tyrimai (89)

Ši procedūra apipimta mitais. Sąmokslo teorijų kūrėjai teigia, kad imant ėminius koronavirusui...

Profesorius Kalibatas: šis Verygos sprendimas – tarsi vyšnia ant ministerijos kontroversiškų įsakymų torto (212)

Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad šių metų Šnobelio premijos laureatu neabejotinai turėtų...

Didėjant Kauno regiono gydymo įstaigų COVID-19 lovų užimtumui mažina planinių paslaugų apimtis

Kauno klinikos nuo pavasario yra įstaiga, organizuojanti COVID-19 liga sergančių pacientų...

Veryga pranešė apie izoliacijos išimtis: gali įsigalioti jau šeštadienį pokyčiai svarstomi dviejuose sektoriuose: švietimo įstaigose ir prekybos centruose (471)

Suvaldyti koronaviruso situacijos Lietuvoje niekaip nepavyksta, nepaisant įvesto karantino. Vėl...

Santaros klinikų medikė: net ir reanimacijoje dėl COVID-19 gydytas pacientas viruso egzistavimu netikėjo (737)

Kai kurie pacientai, net ir paguldyti į Santaros klinikų reanimacijos ir intensyvios terapijos...

Top naujienos

Gydytojas Morozovas pasakė, kaip seksas veikia organizmą (34)

Jo trūkumas pasireiškia mažesniu atsparumu infekcijai, dažnesnėmis onkologinėmis ligomis, prasta...

Lietuvos valdovė, kuri tapo „blogiete“: net Žygimantas Augustas manė, kad ji kalta dėl Barboros mirties (16)

Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės romanas pavergė lietuvių širdis. Tragiškai...

Įsitikinimas, kad moteris turi patenkinti vyrą, slepia kur kas baisesnę tiesą: tik reta išdrįsta apie tai prabilti (170)

Europoje dar 2014 m. vykdytos apklausos parodė, kad Europos Sąjungoje (ES) viena iš dešimties...

Vilniaus ir Kauno eglės – tikros gražuolės: kuri jums patiko labiau? balsavimas (297)

Šiemet kalėdinių eglių įžiebimo šventes sekame nebe miestų aikštėse, o namuose. Vilniaus ir...

Pagaliau: sostinėje įžiebta įspūdinga Kalėdų eglė, kuria žavėsis visa Europa susirinko minia žmonių; papildyta nuotraukų galerija (515)

Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienį vakare įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė....

Žinių radijas | D+ nariams

Niekada nesibaigianti diskusija: kada santykiuose pereiti prie sekso ir kuri lytis turi dažniau jį inicijuoti?

Ar klausyti tradicijų ir seksualinius santykius pradėti kuo vėliau? O ką duoda ankstesnis intymumo...

Savaitgaliui – pasivaikščiojimas po Grigiškes: tai vienintelis Lietuvoje miestas mieste (6)

„Neakivaizdinis Vilnius “ tęsia Vilniaus miesto gyvenamųjų rajonų maršrutų pristatymus ir...

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Virginija Cibarauskė?

Literatūros kritikė Virginija Kulvinskaitė ( Cibarauskė ) daugeliui labiau atpažįstama kaip...

Po trijų merginų spiritizmo seanso mįslingai susiklostė jų gyvenimai: sutapimai atima žadą

Tikriausiai visi esame šiek tiek girdėję apie įvairius burtus, spiritizmo seansus. Jaunystėje tuo...

Ūkininkai Žemaitijoje rado aukso gyslą: užsakymų tenka net atsisakyti (61)

Grybų auginimo technologija yra gerokai sudėtingesnė nei kitų žemės ūkio kultūrų, visgi ši...

|Maža didelių žinių kaina