Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (European Centre for Disease Prevention and Control, ECDC) paskaičiavo, kad vienas iš 15 pacientų Europos ligoninėse ir vienas iš 24 ilgalaikės priežiūros įstaigų gyventojų susiduria su mažiausiai viena su sveikatos priežiūra susijusia infekcija. Daugumą jų sukelia daugeliui vaistinių preparatų atsparios bakterijos.
„Turint omenyje tai, kad kasmet antibiotikams atsparių bakterijų sukeltos infekcijos nusineša 33 tūkstančius gyvybių, o sveikatos priežiūros metinės išlaidos siekia vieną milijardą eurų, turime užtikrinti, kad antibiotikai būtų naudojami atsargiai ir kad infekcijų prevencijos bei kontrolės priemonės būtų tinkamos visose sveikatos priežiūros įstaigose visoje Europoje“, – pareiškė ECDC direktorė Andrea Ammon.
Mikrobams sienų nėra
Pasaulio sveikatos organizacijos direktorė Europos regionui Zsuzsanna Jakab pabrėžia, kad Europos regione atspariems mikrobams sienų nėra.
„Veiksminga infekcijų prevencija ir kontrolė yra vieni iš mūsų galingiausių ginklų sprendžiant šią visuotinę grėsmę sveikatai, – sako Z. Jakab.
– Šių metų Pasaulinės supratimo apie antibiotikus dieną Pasaulio sveikatos organizacija ragina sveikatos priežiūros darbuotojus užkirsti kelią antimikrobinio atsparumo plitimui sveikatos priežiūros įstaigose, laikantis tinkamos rankų higienos“.
Per didelis antibiotikų vartojimas ir skirtingos infekcijų prevencijos bei kontrolės praktikos gali paskatinti daugeliui vaistinių preparatų atsparių bakterijų atsiradimą Europos Sąjungoje/Europos ekonominėje zonoje.
„Mūsų ateitis nebus šviesi, jeigu nesiimsime veiksmų ir nekovosime su atsparumu antibiotikams, – sakė Europos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis.
– Nors yra klausimų, kuriuos reikia spręsti sveikatos priežiūros įstaigose, su atsparumu antibiotikams turi būti kovojama visuose sektoriuose Europos ir tarptautiniu lygiu. Turime ir toliau naikinti skirtumus tarp ES valstybių narių bei užtikrinti, kad antibiotikai išliktų veiksmingi“.
Tyrimai parodė, kad tebėra nereikalingo antibiotikų naudojimo ligoninėse ir ilgalaikės priežiūros įstaigose šaltinių. Ligoninėse plataus spektro antibiotikų dalis Europoje svyravo nuo 16 iki 62 procentų. Šie antibiotikai ne visada yra būtini, o jų naudojimas skatina atsparumą.
Be to, daugiau nei 50 procentų chirurginės profilaktikos antibiotikų (t. y. antibiotikų, kurie skiriami pacientams siekiant užkirsti kelią infekcijoms, susijusioms su chirurginėmis procedūromis) kursų truko ilgiau nei viena dieną, nors tęsti antibiotikų profilaktiką pasibaigus intervencijai nerekomenduojama.
Atsparumas antibiotikams – didėjanti grėsmė žmonių sveikatai
Atsparumas antibiotikams yra bakterijų gebėjimas kovoti su antibiotikų veikimu. Žmonės ir gyvūnai negali tapti atsparūs antibiotikams, tačiau žmonių ir gyvūnų nešiojamos bakterijos – gali.
ECDC tyrimas vertina penkių rūšių infekcijas, sukeliamas antibiotikams atsparių bakterijų, kurios kelia nerimą dėl visuomenės sveikatos Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje zonoje. Šie skaičiai paremti duomenimis, nuo 2015 metų gautais iš Europos antimikrobinio atsparumo stebėjimo tinklo (angl. European Antimicrobial Resistance Surveillance Network, EARS-Net).
V. Andriukaitis pateikė pavyzdį: įsivaizduokite, kad ligoninės reanimacijoje guli ligonis, dar baisiau, jei tai vaikas. Jis sunkios būklės dėl antibiotikams atsparios pneumonijos.
„Ir tai yra tikra. Šiais metais Europos sąjungoje mirė 33 tūkstančiai žmonių dėl to, kad jie užsikrėtė bakterija, atsparia bet kokiems antibiotikams. Svarbiausia, kad tai buvo išvengiamos mirtys, tas yra skaudžiausia“, – sako eurokomisaras.
Politikas pasakojo, kad ir jo pažįstamų aplinkoje mirė žmogus dėl bakterijos, kurios neveikė antibiotikai.
V. P. Andriukaitis primena, kad šiais laikai, kai milijonai žmonių pasaulyje juda įvairiomis kryptimis, bakterijas ir virusus „pervežti yra vienas juokas“.
Apskaičiuota antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų našta Europos Sąjungoje/Europos ekonominėje zonoje yra didelė, palyginti su kitų infekcinių ligų, ir nuo 2007 metų auga.
Kokia situacija Lietuvoje?
„Infekcijos keliauja žaibiškai. Antibiotikams atspari bakterija į Lietuvą gali atkeliauti per tris mėnesius“, – sako politikas.
Žemės ūkyje (gyvulių auginime) sparčiai naudojami antibiotikai. Prie antibiotikų krizės prisideda ir medicina, o ypač savigyda. 7 proc. Europos sąjungos gyventojų nurodo, kad antibiotikus įsigyja nelegaliai, t. y. be gydytojo recepto ir vartoja be rekomendacijų.
Pasak eurokomisaro, didelė problema – besaikis antibiotikų vartojimas, bet lygiai taip pat padėtį sunkina ligos atveju nepakankamas vaisto vartojimas.
„Tokiu atveju bakterijos mutuoja ir stiprėja, tampa vis mažiau atsparios. Savigydoje tai yra dramatiška. Atsiranda daug atsparių bakterijų, nes procesas tampa nekontroliuojamas, – sako V. P. Andriukaitis.
– Išsivysto chroninė infekcija, kai bakterija puikiai prisitaiko, gerai gyvena ir tada staigiai vėl manifestuoja. Tada ji daug atsparesnė gydymui. Baisūs dalykai.“
Prie to taip pat prisideda ir didelės fermos: gyvulius gydant antibiotikais, jų liekanos į aplinką patenką per išmatas, šlapimą, susigeria į dirvožemį ir patenka į geriamą vandenį.
„O nuotėkos nevalomos, nėra filtrų. Bakterijos tuo mikliai pasinaudoja. Tokios dozės antibiotikų bakterijas „treniruoja“, – sako politikas.
Viena iš opesnių Lietuvos problemų – skubios diagnostikos priemonių trūkumas.
„Tarkime, atėjote pas mane gydytis, karščiuojate. Man per 10 min. reikia pasakyti – jums bakterija ir jau reikia antibiotikų, ar tik virusas.
Dabar yra vadinami greitieji diagnostikos metodai – pagal markerius galima pasakyti, užklupo virusas, ar bakterija.
Aprūpinimas skubios diagnostikos aparatūra yra didžiulė problema, tačiau tai gali padėti kontroliuoti procesą, kai organizme yra virusas ir antibiotikų nereikia, – sako V. P. Andriukaitis ir primena, kad patys pacientai neretai spaudžia gydytojus išrašyti antibiotikus. Taip neturėtų būti.
V. P. Andriukaitis sako, kad Lietuvoje savigyda antibiotikais dar nėra tokia opi problema lyginant su kitomis šalimis. Daugiau nerimo kelia žemės ūkis.
„Čia reikia skirti žymiai daugiau dėmesio koordinacinio mechanizmo sukūrimo tarp žemės ūkio, veterinarinio sektoriaus, komunalinio ūkio (vandenvala ir kt.), miestų monitoringo, laboratorijų ir sveikatos priežiūros sistemos, – teigia eurokomisaras.
– Turi būti sukurtas mechanizmas, kokios institucijos, ką koordinuoja ir kokius planus turi įgyvendinti. Lietuva turi nusistatyti tikslus.“
Tragiškos prognozės
Pasak parlamentaro, mokslininkai Europos komisijai neseniai pateikė raportą – jei ši problema nebus nedelsiant aktyviai sprendžiama, 2050 metais moderni chirurgija pats baisių problemų. Po operacijų žmonės negalės jaustis saugūs, nes skiriami antibiotikai tiesiog neveiks.
„Bakterijų atsparumas antibiotikams auga geometrine progresija. Jau dabar trečio lygio (moderniems) antibiotikams bakterijos tapo atsparios. Turime kažką daryti“, – sako V. P. Andriukaitis.
Europos komisijai yra pateiktas veiksmų planas. Tai didelis dokumentas, apimantis daug sričių.
Kokie galimi sprendimai?
Vis dar yra laiko pakeisti atsparumo antibiotikams situaciją ir užtikrinti, kad antibiotikai ateityje išliktų veiksmingi. Tam reikia:
- Naudoti antibiotikus apgalvotai ir tik tada, kai jie yra būtini;
- Įgyvendinti geras infekcijų prevencijos ir kontrolės praktikas, įskaitant rankų higieną bei patikrą dėl daugeliui vaistinių preparatų atsparių bakterijų nešiojimo ir nešiotojų/infekuotų pacientų izoliavimą;
- Skatinti naujų antibiotikų, turinčių naujus veikimo mechanizmus, mokslinius tyrimus ir plėtrą.
