aA
Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių nebeveikia antibiotikai. Prie to smarkiai prisidėjo žmonės, šiuos medikamentus naudojantys savigydai, tačiau Lietuvoje didesnė problema – antibiotikų naudojimas žemės ūkyje.
Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių
© DELFI / Kiril Čachovskij

Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (European Centre for Disease Prevention and Control, ECDC) paskaičiavo, kad vienas iš 15 pacientų Europos ligoninėse ir vienas iš 24 ilgalaikės priežiūros įstaigų gyventojų susiduria su mažiausiai viena su sveikatos priežiūra susijusia infekcija. Daugumą jų sukelia daugeliui vaistinių preparatų atsparios bakterijos.

„Turint omenyje tai, kad kasmet antibiotikams atsparių bakterijų sukeltos infekcijos nusineša 33 tūkstančius gyvybių, o sveikatos priežiūros metinės išlaidos siekia vieną milijardą eurų, turime užtikrinti, kad antibiotikai būtų naudojami atsargiai ir kad infekcijų prevencijos bei kontrolės priemonės būtų tinkamos visose sveikatos priežiūros įstaigose visoje Europoje“, – pareiškė ECDC direktorė Andrea Ammon.

Kasmet antibiotikams atsparių bakterijų sukeltos infekcijos nusineša 33 tūkstančius gyvybių.
Andrea Ammon

Mikrobams sienų nėra

Pasaulio sveikatos organizacijos direktorė Europos regionui Zsuzsanna Jakab pabrėžia, kad Europos regione atspariems mikrobams sienų nėra.

„Veiksminga infekcijų prevencija ir kontrolė yra vieni iš mūsų galingiausių ginklų sprendžiant šią visuotinę grėsmę sveikatai, – sako Z. Jakab.

– Šių metų Pasaulinės supratimo apie antibiotikus dieną Pasaulio sveikatos organizacija ragina sveikatos priežiūros darbuotojus užkirsti kelią antimikrobinio atsparumo plitimui sveikatos priežiūros įstaigose, laikantis tinkamos rankų higienos“.

Geria tabletę
© Shutterstock nuotr.

Per didelis antibiotikų vartojimas ir skirtingos infekcijų prevencijos bei kontrolės praktikos gali paskatinti daugeliui vaistinių preparatų atsparių bakterijų atsiradimą Europos Sąjungoje/Europos ekonominėje zonoje.

„Mūsų ateitis nebus šviesi, jeigu nesiimsime veiksmų ir nekovosime su atsparumu antibiotikams, – sakė Europos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis.

– Nors yra klausimų, kuriuos reikia spręsti sveikatos priežiūros įstaigose, su atsparumu antibiotikams turi būti kovojama visuose sektoriuose Europos ir tarptautiniu lygiu. Turime ir toliau naikinti skirtumus tarp ES valstybių narių bei užtikrinti, kad antibiotikai išliktų veiksmingi“.

Tyrimai parodė, kad tebėra nereikalingo antibiotikų naudojimo ligoninėse ir ilgalaikės priežiūros įstaigose šaltinių. Ligoninėse plataus spektro antibiotikų dalis Europoje svyravo nuo 16 iki 62 procentų. Šie antibiotikai ne visada yra būtini, o jų naudojimas skatina atsparumą.

Be to, daugiau nei 50 procentų chirurginės profilaktikos antibiotikų (t. y. antibiotikų, kurie skiriami pacientams siekiant užkirsti kelią infekcijoms, susijusioms su chirurginėmis procedūromis) kursų truko ilgiau nei viena dieną, nors tęsti antibiotikų profilaktiką pasibaigus intervencijai nerekomenduojama.

Atsparumas antibiotikams – didėjanti grėsmė žmonių sveikatai

Atsparumas antibiotikams yra bakterijų gebėjimas kovoti su antibiotikų veikimu. Žmonės ir gyvūnai negali tapti atsparūs antibiotikams, tačiau žmonių ir gyvūnų nešiojamos bakterijos – gali.

ECDC tyrimas vertina penkių rūšių infekcijas, sukeliamas antibiotikams atsparių bakterijų, kurios kelia nerimą dėl visuomenės sveikatos Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje zonoje. Šie skaičiai paremti duomenimis, nuo 2015 metų gautais iš Europos antimikrobinio atsparumo stebėjimo tinklo (angl. European Antimicrobial Resistance Surveillance Network, EARS-Net).

V. Andriukaitis pateikė pavyzdį: įsivaizduokite, kad ligoninės reanimacijoje guli ligonis, dar baisiau, jei tai vaikas. Jis sunkios būklės dėl antibiotikams atsparios pneumonijos.

„Ir tai yra tikra. Šiais metais Europos sąjungoje mirė 33 tūkstančiai žmonių dėl to, kad jie užsikrėtė bakterija, atsparia bet kokiems antibiotikams. Svarbiausia, kad tai buvo išvengiamos mirtys, tas yra skaudžiausia“, – sako eurokomisaras.

Politikas pasakojo, kad ir jo pažįstamų aplinkoje mirė žmogus dėl bakterijos, kurios neveikė antibiotikai.

V. P. Andriukaitis primena, kad šiais laikai, kai milijonai žmonių pasaulyje juda įvairiomis kryptimis, bakterijas ir virusus „pervežti yra vienas juokas“.

Vytenis Andriukaitis
Vytenis Andriukaitis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Apskaičiuota antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų našta Europos Sąjungoje/Europos ekonominėje zonoje yra didelė, palyginti su kitų infekcinių ligų, ir nuo 2007 metų auga.
Kokia situacija Lietuvoje?

„Infekcijos keliauja žaibiškai. Antibiotikams atspari bakterija į Lietuvą gali atkeliauti per tris mėnesius“, – sako politikas.

Žemės ūkyje (gyvulių auginime) sparčiai naudojami antibiotikai. Prie antibiotikų krizės prisideda ir medicina, o ypač savigyda. 7 proc. Europos sąjungos gyventojų nurodo, kad antibiotikus įsigyja nelegaliai, t. y. be gydytojo recepto ir vartoja be rekomendacijų.

Pasak eurokomisaro, didelė problema – besaikis antibiotikų vartojimas, bet lygiai taip pat padėtį sunkina ligos atveju nepakankamas vaisto vartojimas.

„Tokiu atveju bakterijos mutuoja ir stiprėja, tampa vis mažiau atsparios. Savigydoje tai yra dramatiška. Atsiranda daug atsparių bakterijų, nes procesas tampa nekontroliuojamas, – sako V. P. Andriukaitis.

– Išsivysto chroninė infekcija, kai bakterija puikiai prisitaiko, gerai gyvena ir tada staigiai vėl manifestuoja. Tada ji daug atsparesnė gydymui. Baisūs dalykai.“

Svarbiausia, kad tai buvo išvengiamos mirtys, tas yra skaudžiausia.
V. P. Andriukaitis

Prie to taip pat prisideda ir didelės fermos: gyvulius gydant antibiotikais, jų liekanos į aplinką patenką per išmatas, šlapimą, susigeria į dirvožemį ir patenka į geriamą vandenį.

„O nuotėkos nevalomos, nėra filtrų. Bakterijos tuo mikliai pasinaudoja. Tokios dozės antibiotikų bakterijas „treniruoja“, – sako politikas.

Viena iš opesnių Lietuvos problemų – skubios diagnostikos priemonių trūkumas.

„Tarkime, atėjote pas mane gydytis, karščiuojate. Man per 10 min. reikia pasakyti – jums bakterija ir jau reikia antibiotikų, ar tik virusas.

Dabar yra vadinami greitieji diagnostikos metodai – pagal markerius galima pasakyti, užklupo virusas, ar bakterija.

Aprūpinimas skubios diagnostikos aparatūra yra didžiulė problema, tačiau tai gali padėti kontroliuoti procesą, kai organizme yra virusas ir antibiotikų nereikia, – sako V. P. Andriukaitis ir primena, kad patys pacientai neretai spaudžia gydytojus išrašyti antibiotikus. Taip neturėtų būti.

V. P. Andriukaitis sako, kad Lietuvoje savigyda antibiotikais dar nėra tokia opi problema lyginant su kitomis šalimis. Daugiau nerimo kelia žemės ūkis.

„Čia reikia skirti žymiai daugiau dėmesio koordinacinio mechanizmo sukūrimo tarp žemės ūkio, veterinarinio sektoriaus, komunalinio ūkio (vandenvala ir kt.), miestų monitoringo, laboratorijų ir sveikatos priežiūros sistemos, – teigia eurokomisaras.

– Turi būti sukurtas mechanizmas, kokios institucijos, ką koordinuoja ir kokius planus turi įgyvendinti. Lietuva turi nusistatyti tikslus.“

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tragiškos prognozės

Pasak parlamentaro, mokslininkai Europos komisijai neseniai pateikė raportą – jei ši problema nebus nedelsiant aktyviai sprendžiama, 2050 metais moderni chirurgija pats baisių problemų. Po operacijų žmonės negalės jaustis saugūs, nes skiriami antibiotikai tiesiog neveiks.

„Bakterijų atsparumas antibiotikams auga geometrine progresija. Jau dabar trečio lygio (moderniems) antibiotikams bakterijos tapo atsparios. Turime kažką daryti“, – sako V. P. Andriukaitis.

Europos komisijai yra pateiktas veiksmų planas. Tai didelis dokumentas, apimantis daug sričių.

Kokie galimi sprendimai?

Vis dar yra laiko pakeisti atsparumo antibiotikams situaciją ir užtikrinti, kad antibiotikai ateityje išliktų veiksmingi. Tam reikia:

  • Naudoti antibiotikus apgalvotai ir tik tada, kai jie yra būtini;
  • Įgyvendinti geras infekcijų prevencijos ir kontrolės praktikas, įskaitant rankų higieną bei patikrą dėl daugeliui vaistinių preparatų atsparių bakterijų nešiojimo ir nešiotojų/infekuotų pacientų izoliavimą;
  • Skatinti naujų antibiotikų, turinčių naujus veikimo mechanizmus, mokslinius tyrimus ir plėtrą.
www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai pasipiktino: mums uždrausta gedėti mirusios kolegės (155)

Iš gyvenimo pasitraukusios Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos darbovietėje jos kolegoms...

Kardiologė nurodė, kodėl ištinka infarktas ar insultas: patarė, kaip išvengti jų pasikartojimo (14)

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Higienos...

Medicininės reabilitacijos vykstantiems pacientams nebereikės atlikti COVID-19 testo

Ligoninėse nuo COVID-19 gydytiems ir medicininės reabilitacijos po gydymo siunčiamiems...

Giedrė Balčiūtė | D+

Viskas, ką norėjote žinoti apie antikūnus: kur, už kiek ir kada išsitirti bei koks kiekis yra pakankamas? (4)

Koronaviruso pandemija žmones paskatino daugiau domėtis ne tik COVID-19 liga ir apsisaugojimo...

Po medikės savižudybės bus išmoktos pamokos: sukrėtimai laukia visos sistemos (292)

Sekmadienį iš gyvenimo savo noru pasitraukė jauna gydytoja anesteziologė-reanimatologė, dirbusi...

Top naujienos

Šimonytė – apie karantino laisvinimus: gali atsirasti vietos nebent mažiems pokyčiams Primena: namų ūkių bendravimo draudimas išlieka

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje...

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai pasipiktino: mums uždrausta gedėti mirusios kolegės (155)

Iš gyvenimo pasitraukusios Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos darbovietėje jos kolegoms...

Skandalas Kalėjimų departamente: nuo pareigų nušalinta Imuniteto skyriaus vadovė

Kalėjimų departamente – dar vienas skandalas: nuo pareigų laikinai nušalinta Imuniteto...

Šimonytė: laisvesnio karantino sąraše iki mokslo metų pabaigos gali nelikti nė vienos savivaldybės kas keistųsi po gegužės 24 dienos (39)

Sąraše savivaldybių, kuriose gali būti taikomi šiek tiek švelnesni karantino reikalavimai, nuo...

Antanas Guoga skiriasi su žmona (38)

Verslininkas, buvęs Seimo narys Antanas Guoga ir jo sutuoktinė Aistė Guogienė nusprendė...

Po šaudynių mokykloje sukrėsta visa Rusija: skelbiama, kad mokytoja užstojo vaikus nuo šaulio (188)

Prie mokyklos Rusijoje, kur užpuolikas nušovė devynis žmones, trečiadienį – oficialiai...

Ekspertai: pasaulis galėjo išvengti COVID-19 katastrofos (6)

Katastrofiško koronaviruso pandemijos masto galėjo būti išvengta, jei būtų buvę paisoma...

Lygos rekordininkas prieš seriją su „Rytu“ prisiminė „Zenit“ žygį Eurolygoje: galime ir mes nustebinti

„Vyrai, vėliau jūs pasakosite kitiems, kad žaidėte su legenda, tą rūbinėje pasakiau savo...

Švedų epidemiologas parengė griežtas rekomendacijas vasarai bei įžvalgas dėl probleminių vakcinų laikosi kitokios strategijos dėl vaikų (113)

Švedų specialistai džiaugiasi, kad dėl pažengusios vakcinacijos šalyje sumažėjo užsikrėtimo...

Makiažus kurianti lietuvė – tarp pasaulio geriausiųjų

Talentinga vizažo meistrė, makiažo kursų lektorė Marina Sivinskienė, įkūrusi makiažo ir...