Šios apklausos, atliktos kovo mėnesį, duomenimis, 85 proc. apklaustųjų pripažino, kad jų sprendimus, konsultuojant pacientus ir parduodant jiems vaistus ar kitas vaistinės prekes, visai arba iš dalies lemia darbdavio sudarytos sąlygos: priedas prie atlyginimo, skaičiuojami įvairūs pardavimų rodikliai, pokalbiai su valdžia ir kt.
„Tai reiškia, kad vaistininkas, parinkdamas priemonę, vadovaujasi ne tik savo kompetencija ir įgytomis žiniomis, bet įtakos turi ir darbdavio norai“, – kalbėjo dr. V. Bražinskienė.
Paklausus, kokias priemones darbdavys taiko pasiekti savo tikslams, farmacininkai atsakė, kad dažniausiai – sumokamas priedas prie atlyginimo, priklausantis nuo parduotų prekių, taip pat skaičiuojami įvairūs asmeniniai rodikliai. Kartais priedai siekia net kelis šimtus eurų.
„Spaudimas būna ne tik asmeninis, bet ir kolektyvinis, nes, jei vaistininkas nesutinka su žaidimo taisyklėmis, jis įspraudžiamas į kampą kolektyvo. Jei kolektyvas nepasiekia bendrų rezultatų, nukenčia ne tik tas vaistininkas, bet ir visas kolektyvas“, – sakė dr. V. Bražinskienė.
Priedai yra ir už tai, kad vaistininkas parduotų daugiau nei tik kliento išsirinktą prekę. Pavyzdžiui, jei žmogus atėjo vaistų nuo skausmo, tačiau kartu su jais buvo parduotos ir kremas, servetėlės ar kas nors, ką tuo metu reikia parduoti.
Kiek daugiau nei 13 proc. farmacininkų pasakė, kad nesudaromos sąlygos užsakyti norimų prekių.
„Manau, kad šis procentas realiai yra gerokai didesnis, nes vaistininkai priprato matyti, ką tinklai nori jiems rodyti, todėl nebeįsivaizduoja, kad pasirinkimų gali būti daugiau. Tai labai blogas dalykas ir pacientams, nes jie ateina į vaistinę, ieško tam tikro vaisto, bet jei vaistinei nenaudinga jį parduoti, vaistininkas užsakomų vaistų sąraše jo nematys. Tada pacientas priverstas klaidžioti po vaistines“, – kalbėjo dr. V. Bražinskienė.
60 proc. farmacijos specialistų pastebi, kad Lietuvoje yra paplitęs neracionalus vaistų vartojimas. Pasak jų, didžiausią įtaką tam daro vaistų reklama, galimybė įsigyti vaistus ne vaistinėje, taip pat nuolaidos vaistams bei darbdavio spaudimas parduoti kuo daugiau vaistų.
„Farmacijos specialistai nebenori būti tokiais pardavėjais, jie turi pakankamai daug žinių, kompetencijų, kad nesiūlytų to, ko reikia pasiūlyti, bet siūlytų tai, ko reikia pacientui“, – sakė dr. V. Bražinskienė.
Apklausos rezultatais abejoja
Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė konferencijoje Seime sakė, kad prezidento rinkimams besiruošiantys politikai visuomenę dirbtinai kiršina, o ši apklausa – tiesiog politinių žaidimų dalis.
„Kelia klausimus, kurie farmacijos specialistų bendruomenę kiršina, vietoje to, kad ieškotų sprendimų, kaip iš tiesų spręsti esamas problemas, kurios yra labai ilgai. Jei pasižiūrėtume pristatytą apklausą, suprastume, kad tai yra politiniai reikalai“, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė rodydama, kad žinutę apie apklausos rezultatus išplatino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, prezidento rinkimams besiruošiantis Aurelijus Veryga.
Pasak jos, po apklausos iškart pasipylė pasiūlymai dėl vaistų reklamos ribojimų ir valstybinių vaistinių kūrimo, todėl tai – noras susirinkti daugiau taškų.
K. Nemaniūtė-Gagė sakė, kad spręstinų problemų farmacijos srityje yra, tačiau jas išvardino kitokias nei dr. V. Bražinskienė. Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, kol kas vis dar neįteisintos farmacinės rūpybos paslaugos, vaistininkams vis dar nesuteiktas sveikatos priežiūros specialisto statusas.
Be to, kaip teigė K. Nemaniūtė-Gagė, reikia vaistininkų ir gydytojų bendradarbiavimo užtikrinimo, kuris padėtų pacientams laikytis paskirto gydymo kurso. Mat šiuo metu nėra jokios platformos, kad tai galėtų vykti.
Tuo metu atlikta apklausa K. Nemaniūtė-Gagė abejoja.
„Aš asmeniškai tos apklausos nemačiau, kiek kalbėjau su vaistininkais, irgi nelabai girdėjau, kad jie būtų ją pildę. Kad išsiaiškintume tikrąją situaciją, užsakėme kitą apklausą. […] Kalbame, kad vaistininkai save laiko pardavėjais, o ne sveikatos priežiūros specialistais. Tokį pat klausimą uždavėme ir atliktoje apklausoje – 84 proc. apklaustųjų laiko save sveikatos priežiūros specialistais, galinčiais patarti įvairiais sveikatos klausimais“, – kalbėjo LVA pirmininkė.
Šios apklausos, užsakytos vaistinių asociacijos, metu, gyventojų buvo paklausta, kokius receptinius vaistus dažniausiai įsigyja. 71 proc. gyventojų atsakė, kad tuos, kuriuos rekomenduoja gydytojas, 16 proc. tuos, kuriuos prieš tai vartojo, o rekomenduojamus vaistininko renkasi tik 5 proc. apklaustųjų. Nereceptinių vaistų pasirinkimą lemia kone tie patys rodikliai.
„Mes paklausėme farmacijos specialistų, pagal ką jie siūlo vaistą vaistinėje. 77 proc. atsakė, pagal savo žinias ir kompetencijas, pritaikytas konkretaus paciento situacijai. 11 proc. lemia paties paciento pageidavimai dėl konkrečių vaistų, 10 proc. darbdavio nustatyta atlygio už pardavimus sistema.
Supraskime, kad vaistinės visgi yra verslo subjektai, natūralu, kad jų tikslas yra motyvuoti darbuotojus, kad jie tinkamai suteiktų paslaugą. Šalia vaistų vaistinėje turime ir grožio, ir higienos prekes, todėl, jei norime išlaikyti darbuotojus, kad dirbtų vaistinėse, darbdaviai juos skatina“, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.
SAM: skaičiai liūdina
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Miglė Domeikienė sakė, kad nors vaistinės yra verslas, tačiau pirmoje vietoje vis tiek turi būti pacientas.
„Labai liūdina skaičiai, kad farmacijos specialistams nesuteikiamos galimybės užsakyti vaistų, nes dabar tai ypač jautru, trūksta vaistų, todėl to tikrai neturėtų būti“, – sakė M. Domeikienė.
Jau dabar farmacijos specialistai, pasak SAM atstovės, yra sveikatos priežiūros dalis, tačiau dar kyla klausimų, ar tikrai juos reikėtų paversti sveikatos priežiūros specialistais.
„Reikia galvoti, kaip padaryti, kad farmacijos specialistai nesiskųstų, kad yra verčiami priimti sprendimus, galimai besikertančius su jų kompetencija. Dar norėčiau sureaguoti, kad neva negali dalyvauti e.sveikatos sistemoje – nesutinku, jūs esate darbo grupėje ir kiekvieną antradienį esate kviečiami dalyvauti“, – kalbėjo M. Domeikienė.
A. Veryga: gerbiama Kristina visiems primelavo
Konferencijoje pasisakęs ir Seimo narys Aurelijus Veryga teigė, kad tyrimas neturi sąsajų su politika.
„Gerbiama Kristina čia visiems primelavo. Pirmasis tyrimas neturi nieko bendro su mūsų politine partija ar su manimi asmeniškai. Net ir šiandien tam, kad galėtume šioje salėje susitikti ir diskutuoti, žinote, kokia yra procedūra – kažkas ją turi užsakyti, kažkas turi gauti leidimą.
Tai taip, salę aš užsakiau, bet tai nereiškia, kad susiję su politine jėga, nėra diskriminacijos, visi kolegos sukviesti, kas nori, gali dalyvauti. Tai nėra politinės partijos užsakyta apklausa, skirtingai nuo to, kuri užsakyta verslo. Tikriausiai neneigsite, kad jūs ir klausimus suformulavote, skirtingai negu mes. Aš apie apklausą sužinojau iš gerbiamos Vaivos, kuri paklausė, kur ją galima pristatyti. Tada buvo užsakyta salė“, – kalbėjo A. Veryga.
Pasak Seimo nario, Lietuvoje gyventojai už vaistus išleidžia labai daug pinigų.
„Kai buvau ministru, buvo ne viena situacija, kai žmonės prieidavo ir sakydavo, kad labai brangiai sumoka už vaistus, paprašydavau atnešti čekį. Jame tikriems, realiems vaistams, kurie yra receptiniai ar kompensuojami, jie išleisdavo iki euro. O visa likusi suma, pavyzdžiui, 40 eur, būdavo visai ne vaistai, o papildai ir panašiai.
Žmogus, kaip ir sakėte, vaistininką vertina kaip sveikatos priežiūros specialistą, su kuriuo nesiginčija ir neturi kompetencijos spręsti“, – sakė A. Veryga.
Vaistininkas sako, kad apklausos rezultatai – jokia naujiena
Į konferenciją pakviestas profesorius Liudas Ivanauskas, ne vienus metus dirbęs ir vadovavęs universitetinei vaistinei.
„Jau mano darbo laiku buvo ta problema, vienoje vaistinėje gausi, kitoje – ne. Čia nieko naujo, taip yra. Kai man vaistų reikia, aš žinau, kur eiti, arba paskambinu nepriklausomai vaistinei. O kad vienas tinklas prekiauja vienais vaistais, o kitas kitais, čia senas dalykas, tik niekas apie tai nekalbėjo“, – sakė profesorius.
Pasak prof. L. Ivanausko, nėra naujiena ir tai, kad vaistinės turi savo vaistų linijas.
„Turi, taip yra. Dirbantis vaistininkas tikrai negali užsakyti vaistų tam tikru firminiu pavadinimu. Bet kaip tą verslininką priversti, kad jis to nedarytų? […] Didmeninkas yra sudaręs sutartis, kad kuo daugiau parduos, tuo daugiau gaus nuolaidos“, – kalbėjo profesorius.
Visgi K. Nemaniūtė-Gagė sakė, kad tokie kaltinimai absurdiški, nes konkurencija tarp vaistinių Lietuvoje yra milžiniška, tad vaistinėms kaip tik apsimoka daryti viską, jog klientas gautų visus reikiamus vaistus.
