Jeigu depresiniai sutrikimai pasireiškia iki 25 metų, dažniausiai tai byloja apie šių ligų paveldimumą, genetinę jų kilmę. Maždaug 1 procentui vaikų iki 12 metų yra būdingi depresiniai sutrikimai, tačiau paauglystės metais šis rodiklis išauga iki 17-25 procentų. Jeigu laiku nesuteikiamas gydymas, išauga asocialaus elgesio, priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų, fizinių ligų bei mėginimų nusižudyti rizika.
Depresiniai sutrikimai gydomi atsižvelgiant į paties paciento ataskaitą apie savo sveikatos būklę bei medikų pastabas – tai nėra labai tikslu. „Biologiniai kraujo žymenys užtikrintų objektyvius duomenis, patvirtinančius žodinę informaciją ir patikslintų diagnozę. Ankstyvo depresinio sutrikimo diagnozė ir klasifikacija galėtų padidinti gydymo priemonių arsenalą ir parinkti individualų gydymo metodą“, - rašoma minėtam tyrimui skirtame straipsnyje.
Mokslininkai kraujyje identifikavo 26 potencialius biologinius depresijos žymenis. Jie sulygino šiuos kraujo mėginių biologinius žymenis ir nustatė, kad 11 iš jų buvo būdingi depresija sergantiems paaugliams. Taip pat nustatyta, kad 18 iš 26 biologinių žymenų gali tiksliai nurodyti, ar depresija sergantiems vaikams taip pat būdingas padidėjęs nerimastingumas.
Galimybė nustatyti objektyvią diagnozę, paremtą kraujo tyrimu, leis išaiškinti pavojingas paauglių ligas, mano viena iš tyrimo autorių Eva Reday, dėstanti psichiatriją Šiaurės Vakarų universitete.
