Taigi 50-67 metais tėvais tapę vyrai net 67-79 proc. labiau rizikuoja turėti autizmu sergančių anūkų nei tie, kurie vaikų susilaukė 20-30 metų, teigia mokslininkai.
Specialistai iš Švedijos, Jungtinės Karalystės ir Australijos tokias išvadas padarė išstudijavę 36 tūkst. švedų šeimų, kuriose pasitaikė 6 tūkst. autizmo atvejų, genealoginius medžius. Tyrimo rezultatai skelbiami leidinyje „JAMA Psychiatry“.
Tyrimui vadovavusi Stokholme esančios Karolinskos instituto mokslininkė Emma Frans teigia: „Jau ankščiau atlikti tyrimai atskleidė, jog tėvystė vėlesniame amžiuje – rizikos veiksnys kalbant apie autizmą. Šis tyrimas atskleidė dar daugiau - autizmo rizikai didelę reikšmę turi vaiko senelio amžius. Taip galima paaiškinti, kaip autizmas keliauja iš kartos į kartą“.
Londono psichiatrijos instituto mokslų daktaras Avi Reichenbergas, taip pat dalyvavęs vykdant tyrimą, sako štai ką: „Pirmą kartą psichiatrijos istorijoje mums pavyko įrodyti, jog konkretaus žmogaus gyvenimą lemia jo tėvo ir senelio gyvenimo būdas. Tai visai nereiškia, jog derėtų atsisakyti vaikų, jeigu jūsų tėvas jūsų susilaukė vėlesniame amžiuje, nors ir rizika egzistuoja, tačiau ji nėra didelė. Bet kokiu atveju šio tyrimo rezultatai itin svarbūs, siekiant geriau suprasti, kaip vystosi sudėtingas autizmo mechanizmas“.
2012 metų rugpjūtį buvo paskelbti nedidelio Islandijoje atlikto tyrimo rezultatai, atskleidę, jog vaikai, turintys vyresnius tėvus, gali savo atžaloms perduoti genų mutacijas, sukeliančias įvairiausias ligas, tarp kurių autizmas ir šizofrenija.
Nacionalinės autizmu sergančių žmonių asociacijos teigimu, autizmas - „vystymosi sutrikimas, nulemiantis žmogaus bendravimo su kitais žmonėmis gobybę“.
Viena ar kita autizmo forma Jungtinėje Karalystėje serga maždaug vienas iš šimto gyventojų.
