Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Grigarienės teigimu, Lietuvoje jau beveik dvidešimt metų vykdomos penkios prevencinės programos, iš kurių keturios skirtos onkologiniams susirgimams, viena – širdies ir kraujagyslių ligoms. Dėl onkologinių susirgimų gali pasitikrinti moterys, t. y. dėl gimdos kaklelio vėžio ir krūties vėžio, taip pat tiek vyrai, tiek moterys gali pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, o vyrai – dėl priešinės liaukos vėžio.
Pasak J. Grigarienės, besitikrinančių asmenų skaičius didėja – tai matyti, lyginant su duomenimis prieš dvidešimt metų. Dabar apie pusė pacientų ateina pasitikrinti sveikatos, tiesa, VLK atstovės teigimu, norėtųsi, kad ateinančių prevenciškai išsitirti būtų dar daugiau – juk ligos pradžioje nejuntama jokių simptomų, o prevencijos metu siekiama pastebėti ligą, kol ji dar neturi požymių, prireikus skiriamas gydymas, pacientui išsaugomas darbingumas ir jis gali greitai grįžti į darbą.
Specialistės pastebėjimu, sutaupoma ir valstybės lėšų – jei liga būtų užleista, jų reikėtų gydymui, žmogus negalėtų eiti į darbą ar net gautų neįgalumą.
Pacientai raginami kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasidomėti, kokie prevenciniai tyrimai ar programos jiems priklausytų.
„Gimdos kaklelio prevencinėje programoje gali sudalyvauti moterys nuo 25 iki 60 m. amžiaus, krūties prevencinėje programoje – nuo 50 iki 70 m., storosios žarnos prevencinėje programoje – tiek vyrai, tiek moterys nuo 50 iki 75 m., priešinės liaukos programoje – vyrai nuo 50 iki 70 m., o širdies prevencinėje programoje – tiek vyrai, tiek moterys nuo 40 iki 60 m.“, – išvardijo ligonių kasų atstovė ir pridūrė, kad amžiaus tarpsnis ganėtinai platus.
Į dažną argumentą, kad žmogus nejaučia jokių simptomų, todėl mano esąs sveikas, J. Grigarienė atsakė – onkologinė lia dažnai prasideda be simptomų, tad norint pastebėti ligą pradinėse stadijose, reikėtų pasinaudoti prevencinėmis programomis.
„Prevencinėse programose gali sudalyvauti visi asmenys, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, jiems reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydymo įstaigą, užsiregistruoti vizitui ir tiesiog sudalyvauti toje prevencinėje programoje“, – priminė VLK vyriausioji specialistė.
50 proc. pacientų, kuriems priklauso prevencinės programos pagal amžių, ateina, vis dėlto dalis nepasinaudoja šia galimybe.
J. Grigarienės nuomone, daug veiksnių lemia, kodėl žmonės ateina ar neateina pasitikrinti, be abejonės, svarbus ir gydytojo vaidmuo, ir paties paciento požiūris į savo sveikatą. Ji paragino nepamiršti savęs, paskatinti ir artimuosius, juolab, kad atvejai, kai atlikus patikrinimą anksti pastebima liga, nėra reti.
Specialistė patikslino, kad prevencinė programa turi tam tikrą nustatytą periodiškumą – kas kiek laiko reikėtų tikrintis: „Gimdos kaklelio [vėžio prevencinė programa] – kas trejus arba kas penkerius metus, priklausomai nuo moters amžiaus, krūties prevencinėje programoje galima sudalyvauti kas dvejus metus, storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje – taip pat kas dvejus metus, priešinės liaukos programoje, priklausomai nuo tyrimo rezultatų ir amžiaus, vyrai gali sudalyvauti kas dvejus arba kas penkerius metus, jei yra mažesnė rizika. O širdies prevencinėje programoje pernai įvyko didžiulis pokytis, buvo praplėsta tikslinė amžiaus grupė ir paskirta daugiau tyrimų toje prevencinėje programoje, tad aktyvumas buvo didžiulis; lyginant pernai ir užpernai sudalyvavusių asmenų skaičių, [pernai] tokių asmenų buvo apie trečdaliu daugiau. Buvo didžiulis susidomėjimas šia prevencine programa.“
Priklausomai nuo nustatytos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, pacientui rekomenduojama ateiti pasitikrinti arba po metų, po dvejų ar po ketverių. Jei ligų rizika didelė, žmogus siunčiamas išsitirti širdies pas gydytoją kardiologą, jei rizika vidutinė ar nedidelė, jį stebi šeimos gydytojas.
Į klausimą, kas labiau rūpinasi sveikata – moterys ar vyrai, J. Grigarienė atsakė – jos darbinė praktika rodo, kad savo sveikata daugiau rūpinasi moterys.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
