Apie šią iniciatyvą kalbamės su VU ligoninės Santariškių klinikų kardiologe, Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininke doc. Jelena Čelutkiene.
– Kodėl atsirado būtinybė steigti tokius kabinetus?
– Kitų Europos šalių patirtis rodo, kad specializuota pagalba žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu, turi daug privalumų. Kai daugiadalykės specialiai parengtų medikų komandos prižiūri ligonius, pagerėja jų savijauta, gyvenimo kokybė, sumažėja komplikacijų ir pailgėja gyvenimo trukmė.
Didžiosios Britanijos, Skandinavijos šalių duomenys rodo, kad tokiuose kabinetuose pagalbą gaunantys pacientai ne tik gyvena ilgiau, bet ir rečiau pakliūva į ligoninę. Ši liga yra lėtinė ir linkusi paūmėti, todėl labai didelę reikšmę turi žmogaus požiūris ir gebėjimas kontroliuoti ją. Ligoniai turi išmokti, kaip tai daryti, o tai nėra lengva.
Komandą sudaro gydytojas kardiologas ir slaugytoja. Už pacientų mokymą atsakingos slaugytojos. Įgijusios žinių kursuose ir mokymuose, tokios slaugytojos jau daugiau kaip dešimt metų dirba daugelyje Europos šalių, JAV.
Europos širdies nepakankamumo asociacija, Europos kardiologų draugijos dalis, yra labai aktyvi. Ir mes dalyvaujame jos veikloje, tad pamažu geroji patirtis skleidžiasi. Sulaukę Sveikatos apsaugos ministerijos palaikymo siekiame ją pritaikyti ir Lietuvoje. Lietuvos kardiologų draugija, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas yra šios idėjos iniciatoriai.
2015 metais specialistų delegacija iš Lietuvos vyko į Linšiopingo universiteto ligoninės Širdies nepakankamumo kliniką – ji buvo pirmoji tokia gydymo įstaiga ne tik Švedijoje, bet ir visoje Europoje. Domėjomės ilgamete Didžiosios Britanijos širdies nepakankamumo klinikų veikla, ten dirbančių medikų rengimu.
– Kiek kabinetų bus, kur ir kada jie pradės veikti?
– Pirmieji širdies nepakankamumo kabinetai duris atvers jau šiais metais pirminės sveikatos priežiūros įstaigose – poliklinikose, šeimos medicinos centruose. Jie turėtų veikti tose gydymo įstaigose, kuriose dirba bent vienas kardiologas ir yra nemažas kardiologinių ligonių srautas. Nauja paslauga orientuota į tuos, kurie dėl širdies nepakankamumo gydėsi ligoninėje ir ką tik iš jos išėjo.
Sveikatos apsaugos ministerija numato finansiškai paremti 16 kabinetų steigimą. Ligonių kasos yra skyrusios per 400 tūkstančių eurų šiems metams šiai paslaugai apmokėti. Nustatytas jos įkainis ir numatyta, kad baigęs gydytis ligoninėje kiekvienas pacientas galės gauti keturias tokias konsultacijas. Jos trunka po 60–90 minučių. Kaip vyks šis procesas, priklausys nuo gydymo įstaigų aktyvumo. Jos jau dabar gali sudaryti sutartis su ligonių kasomis, tačiau kol kas nė viena nepasirašyta, nes tam būtina pasirengti.
– Ar daug lėšų reikia jiems įrengti?
– Iš pradžių reikalingos šiokios tokios investicijos, tačiau nedidelės, nes būtiniausią diagnostikos įrangą poliklinikos, centrai turi.
Papildomai reikėtų įsigyti tik aparatūrą slėgių parametrams širdies ir kraujagyslių sistemoje matuoti, ji nelabai brangi, taip pat specifinio kraujo žymens analizatorių, kuris parodo širdies nepakankamumo sunkumą ir leidžia įvertinti jo dinamiką. Kaip jau minėjau, kai kurios įstaigos galės pretenduoti į Sveikatos apsaugos ministerijos paramą.
– Kaip vyks konsultacijos?
– Jas teiks kardiologas ir slaugytoja, kurių specializacija – širdies nepakankamumo gydymas. Taip pacientai sulauks daugiau dėmesio negu per įprastą kardiologo konsultaciją, įgis reikiamų įgūdžių geriau save prižiūrėti, keisti gyvenimo būdą. Didžiausia naujiena, kad slaugytoja galės su ligoniais dirbti savarankiškai. Iki šiol Lietuvoje slaugytojos buvo tik gydytojų padėjėjos.
Koks bus gydytojo ir koks slaugytojos indėlis konsultuojant konkretų pacientą, priklausys nuo poreikio ir jo būklės. Slaugytojos, baigusios specialius mokymus, gebės įvertinti, ar ji stabili, ar pasiekti gydymo tikslai, ar ligonis tinkamai vartoja vaistus, ar nejaučia šalutinio jų poveikio. Be to, jos mokys pacientus atpažinti ligos paūmėjimo simptomus. Matydamos, kad reikalinga ir gydytojo pagalba, kreipsis į jį.
– Pirmieji gydytojų ir slaugytojų mokymai jau baigti. Kiek jų parengta?
– Dviejų mėnesių kursus slaugytojoms ir dviejų savaičių mokymus gydytojams kardiologams, kurie pirmieji pradės darbą širdies nepakankamumo kabinetuose, rengė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, jie vyko Santariškių klinikose. Tuo pačiu metu dviejų mėnesių kursus „Sergančiųjų širdies nepakankamumu specializuota slauga“ organizavo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Podiplominių studijų centras, Medicinos ir Slaugos fakultetai bei Kardiologijos klinika.
Balandžio mėnesį Kauno klinikose vyko dviejų savaičių mokymai „Širdies nepakankamumo diagnostika, gydymas ir ambulatorinės priežiūros organizavimas“ gydytojams kardiologams. Dabar iš viso bus parengta po 30 slaugytojų ir kardiologų. Planuojame per ateinančius penkerius metus kasmet parengti po maždaug tiek pat gydytojų ir slaugytojų komandų. Taip patenkintume visų Lietuvos gyventojų, sergančių šia liga, poreikius.
Mūsų turimais duomenimis, per metus apie 20 tūkstančių hospitalizacijų yra dėl širdies nepakankamumo. Pacientų šiek tiek mažiau, nes kai kurie ligoninėje gydosi ne po vieną kartą. Mokymo tempai ateityje priklausys ir nuo to, kiek lėšų rasime jiems finansuoti. Pirmuosius kursus iš dalies apmokėjo ministerija, o universitetai prisidėjo taikydami dideles nuolaidas. Planuojame parengti ir nuotolinio mokymo programą.
Mokymų ciklo apimtis yra apie du mėnesiai. Manome, kad dalį žinių būtų galima įsisavinti elektroniniu būdu, taip nemažai laiko sutaupytų ir kursų lankytojai, ir dėstytojai. Ispanijos ir kitų šalių pavyzdys rodo, kad tai įmanoma. Dar viena vizija – įteisinti naują studijų programą, kardiologinės slaugos magistratūrą, o smulkesnė specializacija galėtų būti širdies nepakankamumas.
– Ar nenutiks taip, kad kursus baigę specialistai negalės dirbti, nes nebus tų kabinetų?
– Mums atrodo, kad jau parengtos komandos yra užsikrėtusios entuziazmu. Mato prasmę, jaučia, jog gali padėti ligoniams. Aišku, dabar reikia, kad kiekviena gydymo įstaiga priimtų atitinkamus sprendimus. Daug priklausys ir nuo to, kokia bus ligonių kasų pozicija, kokius reikalavimus jos kels iš pat pradžių, ar įstaigoms bus suteiktas pereinamasis laikotarpis.
– Kiek žmonių serga širdies nepakankamumu, ar jų daugėja?
– Lietuvoje daugiau kaip 120 tūkstančių asmenų serga širdies nepakankamumu, pagal viso pasaulio ekspertų prognozes šis skaičius tolygiai didės.
Širdies nepakankamumas – piktybinė liga, nes nustačius diagnozę per penkerius metus pusė pacientų miršta. Dešimt metų išgyvena tik ketvirtadalis ligonių. Ypač blogos prognozės tiems, kurie atsiduria ligoninėje dėl širdies nepakankamumo paūmėjimo. Lietuvoje tokių ligonių stacionarinio gydymo kaštai 2013 metais siekė 75 milijonus litų.
Širdies nepakankamumas yra pagyvenusių žmonių liga, todėl jų gydymas visuomenei senstant yra vis didesnis iššūkis. Ligonių amžiaus vidurkis, Europos Sąjungos duomenimis, – 75 metai. Lietuvoje, manau, jis šiek tiek mažesnis, nes mes trumpiau gyvename. Bendroje pasaulio populiacijoje tokių ligonių yra apie 2 procentai, Lietuvoje, specialistų skaičiavimais, – apie 3–4 procentus. Taip pat manome, kad daug atvejų nenustatyti.
– Kodėl taip yra: trūksta žinių ar žmonės tiesiog numoja ranka į simptomus?
– Žinių trūksta ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir kitų sričių gydytojams. Nerimą kelia, kad nemažai ligonių net tiksliai nežino, kuo jie serga, nežino, kokie širdies nepakankamumo, jo paūmėjimo požymiai. O laiku į juos sureagavus, padedant gydytojams ir slaugytojoms, galima sustabdyti ligos progresavimą, sugrąžinti paciento organizmą į stabilią būklę, išvengti gydymosi ligoninėje.
Kiekviena hospitalizacija sutrumpina ligonių gyvenimą. Tai ypač svarbu, nes šios ligos prognozės labai nepalankios. Laiku nustačius ir gydant krūties ar prostatos vėžį pacientai gyvena ilgiau negu diagnozavus širdies nepakankamumą.
Susiduriame su problema, kad ligoniai nesilaiko gydytojų nurodymų, nevartoja paskirtų vaistų. Jie gydomi 4–5 medikamentais, reguliarus sisteminis jų vartojimas būtinas iki gyvenimo pabaigos. Žmonėms reikia pagalbos, kad tai suprastų, prisitaikytų prie šalutinio vaistų poveikio, išmoktų juos vartoti. Trečdalis ir net daugiau hospitalizacijų yra dėl to, kad ligoniai nutraukia gydymąsi. Be to, pacientams trūksta supratimo, kad sergant šia liga reikia keisti ir gyvenimo būdą.
– Kokie pirmieji širdies nepakankamumo požymiai?
– Daugelis žmonių numoja į atsiradusį dusulį, pablogėjusią krūvio toleranciją. Dažnai manoma, kad tai senėjimo, o ne sveikatos blogėjimo požymis. Tenka konstatuoti, jog nemažai šeimos gydytojų taip pat neįvertina šios ligos simptomų. Reikėtų atkreipti dėmesį į dusulį: iš pradžių jis smaugia tik patiriant didesnį fizinį krūvį, paskui – ir įprastinį, o vėliau – visai mažą.
Prieš ligai paūmėjant daugelio pacientų savijauta pamažu blogėja kelias savaites, tačiau jie numoja į tai, mano, gal praeis ir nesikreipia į šeimos gydytoją. Grėsmingas simptomas yra dusulys naktį. Jį pajutus į gydymo įstaigą reikia kreiptis nedelsiant. Taip pat laipsniškai didėjantis kojų tinimas, atvyksta pacientų, kurių kojos, pilvas būna smarkiai patinę.
Dar vienas požymis – greitas nuovargis, kai kuriems pasidaro sunku net užlipti laiptais. Padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimas krūvio metu, galvos svaigimas – šie požymiai nėra specifiniai ir tai klaidina.
