Liga vystosi, kuomet skrandžio turinys patenka į stemplę vis dažniau, procesas kartojasi. Dauguma žmonių šį nemalonų pojūtį vadina padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Pediatrijos centro gastroenterologo docento Vaidoto Urbono, pasaulyje dar negimė žmogus, kuris jaustų savo skrandžio rūgštingumą. Dažniausiai tai yra skrandžio rūgščių į stemplę patekimo išraiška, kuri gali perspėti apie gresiančią gastroezofaginio refliukso ligą.
Nuolat besikartojantis skrandžio rūgščių patekimas į stemplę gali sukelti stemplės uždegimą arba organų, esančių už stemplės, kaip antai balso stygų, kvėpavimo sistemos, pažeidimus. Skrandžio turinys pakilęs į stemplę gali išdeginti joje žaizdas, pakilęs dar aukščiau – pažeisti dantų emalį.
Paaugliams GERL pasireiškia širdies skausmais
Pagrindinis ligos požymis – rėmuo: deginimo, graužimo jausmas už krūtinkaulio bei atsirūgimas rūgščiu arba karčiu turiniu. Gali varginti kosulys, užkimimas, balso praradimas, perštėjimas galugerklyje, krūtinės skausmai, primenantys miokardo infarkto simptomus.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog suaugusiems, besiskundžiantiems skausmais širdies plote, didesnė yra širdies ligų rizika, o paaugliams labai dažna priežastis yra GERL. Dar vienas šios ligos simptomas – skausmas viršutinėje pilvo dalyje, epigastriume. Jeigu išvardyti negalavimai kartojasi bent porą kartų per savaitę, tęsiasi mėnesį ir ilgiau, didelė tikimybė kad žmogus serga GERL.
Nekaltas kosulys gali būti kaltas dėl ligos
Kita vertus, dažnai varginami kosulio, sergantieji kokliušu, plaučių uždegimu, taip pat rizikuoja susirgti GERL. „Todėl mums kartais nėra lengva atskirti ar lėtinis kosulys atsirado dėl to, kad pirmiausia buvo GERL, ar atvirkščiai – buvo lėtinis kosulys, kuris išprovokavo refliukso ligą. Tai yra labai svarbu atskirti, nes nuo to priklauso gydymas“, – aiškina gastroenterologas. Taip pat refliuksas gali būti ir miego sutrikimų priežastis.
Patologinio refliukso priežastis gali būti net motinos pienas
Pasak doc. V. Urbono, GERL gali būti pirminė liga, kada priežastys nežinomos arba nėra iki galo aiškios. Taip pat gali būti ir antrinė liga, kaip kitos ligos komplikacija, kuomet priežastys yra aiškios: „Mano praktikoje buvo atvejis, kuomet mums buvo atsiųstas trejų metų vaikas nesėkmingai gydytas nuo GERL, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jam yra smegenų auglys.
Tai, laimei, labai retas atvejis. Dažniausiai mano pacientams diagnozuojama alergija maisto produktams. Ji pasireiškia bėrimais odoje, dusuliu, viduriavimu, kartais pykinimu, vėmimu, atpylimu. Mūsų skyriuje gydėme vaiką, kuris labai stipriai atpildavo nuo mamos pieno, o dirbtinai maitinamas jautėsi puikiai. Todėl jeigu vaikas ar suaugęs dažnai atpila ar vemia, pirmiausia reikia tirti ne dėl GERL, bet ieškoti priežasčių, predisponuojančių šią ligą.“
Nemažiau svarbi sergantiesiems GERL yra psichoemocinė būsena: aplinka darželyje, mokykloje, namuose. Emocinis fonas labai dažnai lemia virškinimo sutrikimus. Per didelis svoris, sunkus fizinis darbas, sportavimas, kaip antai plaukimas, taip pat turi įtakos ligos vystymuisi.
Tinkama dieta padeda pusei pacientų
Gastroenterologo žodžiais, visi žmonės valgo panašius maisto produktus, didžioji dauguma juos toleruoja ir nesiskundžia jokiais virškinamojo trakto sutrikimais. Tik nedidelei daliai iškyla problemų. Tai reiškia, jog priežastis gali būti nepilnavertė virškinimo sistema, netoleruojanti tam tikrų maisto produktų.
Ne vienas iš savo patirties žino, kad rūgštus, keptas, riebus, mėtomis pagardintas maistas, miltiniai patiekalai (miltuose esantis gliutenas), gazuoti gėrimai, „sintetiniai“ produktai (sausi pusryčiai, bulvių traškučiai, kečupas, majonezas) dirgina virškinamąjį traktą, sukelia rėmenį.
Obuolių sultys, vitaminas C taip pat gali nepalankiai atsiliepti virškinimui. Beje, stiprinantys imunitetą vitaminu C, prisidirba daugiau žalos nei naudos: askorbo rūgštis gali sukelti stemplėje erozijų.
Anot doc. V. Urbono, maistas yra labai svarbus sergantiems GERL. Net pusei gydomų vaikų nereikia skirti medikamentinio gydymo. Jiems pakanka sureguliuoti mitybos racioną.
Negydoma liga gali komplikuotis net vėžiu
Pas gastroenterologą žmones dažniausiai atveja skausmas, rėmuo, atsirūgimai rūgštimi. Tai išties nemalonūs pojūčiai, kuriuos ištverti ilgą laiką tiesiog neįmanoma.
„Tačiau agresyvus GERL, kuris nėra tinkamai gydomas, kuomet pacientas pats susiranda informacijos internete ar iš kitų šaltinių, užsiima savigyda, ilgainiui gali komplikuotis. Stemplėje gali atsirasti kraujuojanti žaizda. Jeigu tai tęsiasi mėnesį, kelis mėnesius, pusę metų, gali išsivystyti geležies stokos mažakraujystė“, – perspėja docentas. – „Sergančiųjų GERL per 15 metų Lietuvoje išaugo 8 kartus, kasmet vien mūsų ligoninėje užregistruojami daugiau nei 600 ligonių.“
Besikartojantis uždegimas suformuoja striktūras (randus), maistas sunkiai praeina į skrandį, dėl to gali išsivystyti dar viena komplikacija – stemplės susiaurėjimas.
Bareto stemplė – priešvėžinė stemplės stadija. Jeigu GERL tampa lėtine, jos paūmėjimai turi didelę riziką išsivystyti stemplės adenokarcinomai. Tai viena baisiausių onkologinių ligų, nes nuo jos nepasveiksta niekas. Sergančių šia liga Lietuvoje kasmet daugėja, per metus diagnozuojami maždaug 200 atvejų.
Mažinti skrandžio rūgštingumą pavojinga
Gastroezofaginio refliukso ligos gydymas yra gana sudėtingas procesas. Taip yra dėl to, kad ligos priežastys yra praktiškai nežinomos. Todėl pradėjus gydymą, pirmiausia pašalinami ligą predisponuojantys veiksniai, t.y. parenkama dieta, sureguliuojamas darbo ir poilsio režimas. Jeigu tai nepadeda, skiriamas medikamentinis gydymas.
„Suprantama, kad GERL gydymas medikamentais tėra simptominis. Gaila, bet kol kas jokios kitos alternatyvos nėra. Dauguma griebiasi mažinti skrandžio rūgštingumą vaistais. Tačiau tai ne išeitis. Skrandžio rūgštys būtinos normaliai skrandžio veiklai, maisto skaidymui. Mažindami rūgštingumą, trikdome virškinimą. Cheminiu būdu neutralizavę skrandžio rūgštis, iš skrandžio fermentinio sterelizatoriaus fabriko padarome inkubatorių, kuriame dauginasi bakterijos.
Pastebėta, kas sunkūs, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, gydomi intensyviosios terapijos skyriuose, kuriems skiriami ir skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, dažniau suserga plaučių uždegimu, bakterinės kilmės bronchitais. Taip yra dėl to, kad bakterijos iš skrandžio patenka į kvėpavimo takus ir sukelia anksčiau išvardytas ligas. Pernelyg mažas rūgščių bei pepsino kiekis skrandyje, didina baltymų alergijos tikimybę, atsiranda kai kurių maisto produktų netoleravimas “, – apie skrandžio rūgščių mažinimo pavojus perspėja gastroenterologas V. Urbonas.
