Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias vis dar išlieka Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribos, kaip ir savaitę prieš tai, neperžengė nė viena Lietuvos savivaldybė.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 30 asmenų: 16 vaikų (0–17 m.), 2 asmenys, priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei, 12 vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų ir viena nėščioji. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 2 asmenys, iš jų 1 vaikas.
11-ąją šių metų savaitę užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai (Vilniaus ir Kauno apskrityse). Asmenys priklausė 70–79 m. ir 60–69 m. amžiaus grupėms. Abu nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo ir turėjo lėtinių ligų. Iš viso šį sezoną užfiksuoti 25 mirties nuo gripo atvejai, panašus mirčių skaičius (26 mirtys) registruotas 2018–2019 m. gripo sezonu.
Primename, kad kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/sergamumo-duomenys
Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 10-ąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 84 ėminiai, iš kurių 29-uose buvo aptiktas A tipo gripo virusas, 9-uose – respiracinis sincitinis virusas (RSV) ir 1-ame – B tipo gripo virusas.
Sergamumas gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2017 m.
Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo (ERVISS) duomenimis, keturias savaites iš eilės Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse matoma sergamumo gripu mažėjimo tendencija. Dauguma šalių praneša apie vidutinį arba mažą gripo intensyvumą. Sergamumo situacija Lietuvoje panaši kaip ir kitose šalyse.
Kas savaitę sergančiųjų gripu, ŪVKTI ir COVID-19 mažėja, tačiau gripo sezonas baigsis dar po dviejų mėnesių (truks iki šių metų 20-osios savaitės), todėl ir toliau svarbu nepamiršti laikytis asmens higienos taisyklių, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Patariama kuo dažniau plauti rankas, neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Pajutus į peršalimą panašius simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt.), likti namuose arba dirbti iš namų ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
