Vieną iš 34 m. vyro eksperimentų DELFI jau aprašė. Atsisakęs vos vieno produkto, Kristoforas per pusmetį numetė 10 kilogramų. Eksperimentuodamas jis taip pat atrado, kaip metant rūkyti nesužvėrėt.
„Kai žmogus prisivartoja tiek, kad kitą dieną nebegali nieko daryti – viena. Tačiau visai kitas pavojaus lygis, kai vartoji alkoholio kasdien, bet saikingai. Realios grėsmės prasigerti nejauti, sveikata nešlubuoja, su darbu problemų neturi, tačiau tai nėra nekalta“, –mano Kristoforas.
Vaikystėje jis su šeima žiūrėdavo „Santa Barbarą“ ir labai stebėdavosi turtuoliu C. C. Capwellu, kuris vaikščiodamas su chalatėliu po rūmus vis prieidavo prie bariuko įsipilti ko nors iš grafino – tai sau, tai svečiams.
Kaip prisimena vilnietis, jo tėvai stebėdavosi, kiek geria, maža to – viduryje dienos. „Tačiau kai dabar pasižiūriu į savo gyvenimą, C. C. Capwello lygio gal dar nepasiekiau, darbo dieną su chalačiuku nevaikštau, per pietus alaus negurkšnoju, tačiau grįžus namo vyno taurė ar skardinė alaus per vakarienę man – normalu“, – pats sau pripažino jis.
Peržvelgęs paskutines savaites Kristoforas neatsekė dienos, kada visiškai neragavo alkoholio. Pradėjo atidžiau stebėti pažįstamus, kurių dauguma grįžę iš darbo įsipila taurę viskio, įsideda ledo ir pagurkšnoja. Tarsi nieko tokio, nors kai pažiūri iš šalies – žmogus vartoja alkoholio vidurį darbo savaitės. Be progos, be draugų, vienas.
Imtis eksperimento Kristoforą paskatino ir portale DELFI perskaityta antraštė: „Pabandykite mėnesį negerti alkoholio ir pamatysite, kas bus“. Tekste buvo surašyti pliusai: kad tai gali padėti numesti iki 3 kilogramų svorio, atsinaujinti kepenų funkciją ir t. t. Domino ir psichologinis momentas – kas bus jei visai nebegers.
Pirmos savaitės pojūčiai
Kristoforas tikėjosi, kad psichologiškai bus sunkiau, panašiai, kaip metant rūkyti. Tačiau fizinio diskomforto nepajuto: nebuvo nei nerimo, nei padidėjusio prakaitavimo ir pan. Jeigu metus rūkyti norą užsitraukti dūmą teko slopinti bėgiojimu ir pan., atsisakęs alkoholio jis nieko panašaus nejuto. Kaip vėliau paaiškėjo, didieji atradimai slypėjo kitur.
Antra ir trečia savaitė: serija reziume
Per kitas dvi savaites Kristoforas suprato, kad net ne alkoholio norėjo, o ritualo. „Tai supratau, kai penktadienio vakarą su bičiuliais išėjome į miestą. Bare nedrąsiai paklausia, ar turi nealkoholinio alaus ir man buvo pasiūlyta įvairiausių rūšių, nuo balto iki juodo, brandinto aštuonias savaites, pasterizuoto ir gyvo. Kai išvardijo, kiek turi rūšių nealkoholinio alaus, supratau, kad jei nori išeiti su draugais pagurkšnoti ir išleisti pinigų, tuo pasirūpinta. Nebe tie laikai, kad alkoholio nevartojantiems siūloma tik sulčių ar kakavos“, – pasakojo vilnietis.
Kristoforui užsisakinėjant ir ragaujant nealkoholinių įdomybių tuo susidomėjo ir kai kurie draugai, kuriems gerti vien alų pasirodė banalu.
„Atradau, kad vakarais vietoje karšto vyno galiu pasišildyti punšo be alkoholio, paragauti imbierinio vyno arba paimti paprasčiausių naminių obuolių sulčių ir sumaišius su imbieriniu vynu, gvazdikėliais bei cinamonu pasiruošti puikaus karšto gėrimo, kuris pridės kalėdinės nuotaikos ir šilumos, bet neapspangins“.
Baigdamas atradimų seriją, Kristoforas apibendrino, kad sprendimas atsisakyti alkoholio pažadino jo kūrybiškumą, ko skanaus galima pasiruošti pagurkšnojimui su draugais ar prie vakarienės – pradedant nealkoholiniu vynu bei alumi, baigiant jogų arbatomis su čili prieskoniais ir t. t., kurie leidžia žaisti visą vakarą, turėti ritualinį užsiėmimą be alkoholio.
Ketvirtą savaitę – šis tas akivaizdaus
Jeigu per pirmą abstinencijos savaitę vilnietis patyrė tam tikrą nusivylimą, kad nieko neįvyko, nieko nejaučia, ilgesnėje perspektyvoje pokyčiai tapo akivaizdūs. Visų pirma, sumažėjo miego poreikis.
„Jeigu po darbo sočiai pavalgai ir išgeri bokalą alaus ar taurę vyno, apsunksti ir apsnūsti. Man, kaip nemažai dirbančiam, anksti besikeliančiam kartais dėl to būdavo gaila vakaro. Norisi paskaityti knygą ar kažką kito nuveikti, bet fiziškai nebegali, nes nori miego. Vartodamas gėrimus be laipsnių galėdavau mažiausiai valanda ilgiau pavakaroti blaivia galva ir visai nenorėdamas miego. Rytais man tapo lengviau keltis“, – pastebėjo DELFI pašnekovas.
Kaip paskaičiavo, metus alkoholį jo vakaras pailgėjo viena valanda. Jeigu apie 23 val. norėdavo miego ir vidurnaktį atsiguldavo, dabar iki 24 val. turi laiko sau, atsigulęs 1 nakties jis 6.50 val. palyginti normaliai keliasi.
„Ar ryte norisi miego? Taip. Bet nubudęs jaučiuosi žvaliai, nėra taip, kad užlipusiom akimis eičiau praustis ir tik po valandos atsigautų protas. Dabar iš karto atsikeliu sąmoningas“, – sakė vyras.
Antras jo minėtas pliusas – susijęs su vairavimu, nes „vairuojančiam ir norinčiam išgerti žmogui tai nuolatinė dilema“.
Visai kitoks savaitgalis
Akivaizdu, jog penktadieniniai atsipalaidavimai su alkoholiu turi įtakos savaitgaliui. Po darbo savaitės susitikęs su draugais pagurkšnoti, šeštadienį dėl to netenki gero pusdienio. O su draugais pavartojęs nealkoholinio punšo, Kristoforas lyg niekur nieko šeštadienį nubudo 6.50 ir turėjo visą pilną nuostabų šeštadienio rytą bei dieną.
Išvados: alkoholiui nesako „ne“, bet...
Mėnesį paeksperimentavęs vilnietis neatsižegnoja alkoholio, nesako, kad tai – blogis ir niekada jo nevartos, nes gera tapti abstinentu. Tačiau tiesa ta, kad po blaivių keturių savaičių jis visai netroško eksperimento pabaigos švęsti iki ryto su draugais .
„Išvykęs į svečią šalį paragavau alaus, nes buvo įdomu, tačiau grįžęs į Lietuvą susimąsčiau, ko labiau norėčiau. Ar surinkti draugus ir gerai pasilinksmint man bus smagiau nei turėti puikų šeštadienio rytą?“ – jis pats klausė savęs.
Visi keturi, prisijungę prie eksperimento, Kristoforo žiniomis, taip pat jį tęsia.
Labiausiai paveikė socialinį gyvenimą
Baigdamas pasakojimą Kristoforas pastebėjo, jog bene daugiausiai pokyčių atsisakius alkoholio jo laukė socialiniame gyvenime. Pirmą savaitę susitikti siūliusiems draugams jis pranešė apie sprendimą nevartoti alkoholio. Ir tada dalis bičiulių susitikimus atidėjo. Iki eksperimento pabaigos.
Sulaukė ir šiokių tokių pašaipėlių, spaudimo. Patyrė, kad dalis žmonių susitikimų be alkoholio nelaiko rimtais. Kai kurie bičiuliai davė suprasti, kad, kol jis negeria, gali susitikti trumpam, o kai grįš į įprastą gyvenimą, „jau bus galima normaliai pasišnekėti“.
Tokia buvo pirma aplinkinių reakcija.
Tiesa ir ta, kad pats Kristoforas baiminosi, neva metus gerti jam bus nuobodu su kompanija: „Pirmą savaitę susitikęs su draugais ir artimaisiais išgėriau savo nealkoholinio alaus ir pradėjau klausinėti, kada važiuosim namo. Trasi negaliu gerti, tad ką čia veikti, gal geriau namuose pamiegoti”.
Tačiau panašu, jog tai buvo pats sau įsikalbėjęs: „Eksperimento viduryje su kolegomis susitikome bare. Buvau sau pasakęs, kad važiuoju valandai, nes vis viena negeriu, tai ką ilgiau veiksiu. Tačiau išgėrę pirmą, antrą bokalą pajutau, kad linksma šnekėti, bendrauti ir visai nebesinori skubėti namo. Tai mane patį nustebino, tuo pačiu leido suprasti, kad ne kiti, o mes patys save ribojame stereotipais, kaip turime elgtis vienu ar kitu atveju“.
