Italų fizikas Pierre Cazenave terminą Lupus pirmąkart pavartojo XII a., apibūdindamas vieno paciento raudonomis dėmėmis išvagotas kojas. Pilnas medicininis pavadinimas – lupus erythematosus – reiškia vilką (lot. k.) ir raudonį (graik. k.) ir siejamas su tuo, kad sergantieji raudonąja vilklige atrodo tarsi apdraskyti vilko. Marija yra viena iš 400 šia reta liga sergančių lietuvių. 

Pasak gydytojos reumatologės prof. Dr. Jolantos Dadonienės, moterys šia liga serga apie 10 kartų dažniau nei vyrai. 

„Moterys yra pažeidžiamesnės, tačiau iki šiol nežinomos to priežastys. Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) – tai dažniausiai jaunų moterų liga (sergamumo pikas – 20–40 metų), jos metu pasireiškia autoantikūnų hiperprodukcija, kurie nukreipti prieš savo organizmo jungiamojo audinio ar kraujagyslių struktūras. Autoantikūnai organizme gaminasi nuolat ir tai yra normalu, bei svarbu, nes kitaip žmogus neišgyventų, – tai yra viena iš organizmo gynybinių funkcijų. Tačiau šios ligos metu autoantikūnai gaminasi neprognozuojamai ir viršija normalų gamybos lygmenį kelis kartus. Be to autoantikūnų gamyba vyksta ne prieš svetimus antigenus, o prieš savus audinius“, – ligą pristatė Lietuvos artrito asociacijos viceprezidentė. 

Mergina slepia veidą
Specialistė pasakojo, kad istorinis ligos pavadinimas, kuris iki šiol nėra pakeistas, šiandien teturi mažai ryšio su dažniausiomis ligos apraiškomis. 

„Labai retai šios ligos metu pasireiškia veido odos pažeidimas, kuris atrodo kaip „vilko“ apdraskytas veidas, iš ko ir kilę šios ligos pavadinimas“, – pažymėjo J. Dadonienė. 

Ligos simptomai ir požymiai atskiriems asmenims labai varijuoja. Jie gali pasireikšti iš lėto ar atsirasti staiga, būti įvairaus sunkumo. Dar daugiau – pradiniai simptomai būna labai nespecifiniai.

„Liga dažniausiai pasireiškia sąnarių skausmais, būdingu veido paraudimu – „peteliškės“ formos bėrimu, plaukų slinkimu, neįprastai dideliu nuovargiu, gali būti ir vidaus organų pažeidimai: inkstų pažeidimas, širdies pažeidimas, plaučių paeidimas bei smegenų. Vidaus organų pažeidimas būna 20 proc. pacientų, o vilkligė be organų pažeidimų būna apie 80 proc. atvejų“, – sakė gydytoja reumatologė. 

Nors būdų išvengti ligos atsiradimo nėra, tačiau SRV nėra dažna mirtimi paženklintas susirgimas.

„Šalyje šia liga serga apie 400 žmonių. Tai yra reta liga. Sergamumas nedidėja, kaip ir mirtingumas nėra didėjantis, bet jis didesnis nei populiacijoje, t. y., mirtingumas pagal amžiaus grupes šiek tiek didesnis nei populiacijos mirtingumas toje amžiaus grupėje“, – teigė specialistė. 

Vadinasi, šią lėtinę uždegiminę autoimuninę ligą galima kontroliuoti ir vienintelis to būdas – nustačius ligą vartoti vaistus. Tuomet galima užkardyti ligos paūmėjimus ir nejausti SRV simptomų.

Gydytoja pažymėjo, kad ligą gali paskatinti du faktoriai – saulė ir stresas. 

„Kadangi nėra žinomi veiksniai sukeliantys ligą ar ją aktyvinatys, todėl ir saugumo priemonės nėra žinomos, išskyrus saulę ir stresą. Jeigu liga pasireiškia odoje ir sąnariuose ji mažiau pavojinga ir gyvenimas gali būti ramesnis, jei liga pažeidė inkstus ar kitus organus – situacija reikalauja nuolatinio gydymo stipriai imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Todėl saugotis reikia saulės, +50 kremas nuo saulės būtinas jau dabar. Kiti svarbūs veiksniai – reikia rasti laiko poilsiui, vengti stresų tiek, kiek galima jų išvengti“, – patarė J. Dadonienė. 

Kadangi dažniausiai pažeidžiami asmenys yra vaisingo amžiaus moterys, kyla klausimas, ar ligos simptomai pablogėja menstruacijų, nėštumo metu, vartojant kontraceptines piliules. 

„Norint pastoti svarbūs du veiksniai: liga turi būti neaktyvi ir nebūti inkstų pažeidimo. Ar taip yra, gali pasakyti gydytojas. Tuomet planuoti šeimą galima ir tikėtina, kad nėštumas praeis sklandžiai. Jei liga yra aktyvi, reikia ją „nuraminti“ ir tuomet planuoti nėštumą. Nėštumas aktyvios ligos metu gresia eklampsija ir priešlaikiniu gimdymu“, – perspėjo gydytoja reumatologė. 

Eklampsija – tai nėštumo metu, gimdymo metu ar per 7 dienas po gimdymo atsiradę viso kūno traukuliai, kurių priežastis nėra epilepsija ar kita traukulinė patologija. 

Europos vilkligės apklausos internetu gauti duomenys parodė, kad 7 iš 10 sergančiųjų liga turėjo įtakos karjerai, kas antram dėl vilkligės sutriko kasdienė veikla, tačiau naujai surinktos žinios, efektyvūs vaistai leidžia iš esmės pagerinti sergančiųjų šia liga gyvenimus. Deja, yra ir kita monetos pusė – dėl gydymo gali atsirasti kraujospūdžio padidėjimas, gliukozės netoleravimas, mikroelementų išsibalansavimas, akių ligos ir inkstų pažeidimas, gali atsirasti virškinimo sistemos, imuninės sistemos pažeidimai.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (45)