Apie tai rašo dailymail.co.uk.
Kurtumas sulaukus sentavės taip pat siejamas su didesne silpnaprotystės, kritimų, hospitalizavimo ir prastos psichinės būklės rizika.
Mokslininkai iš Johno Hopkinso universiteto Baltimorėje ir Nacionalinio senatvės proecesų instituto analizavo tebesitęsiančios Baltimorės senėjimo studijos duomenis, kad palygintų klausos sutrikimų turinčių ir neturinčių pagyvenusių žmonių smegenis.
Nacionalinis senėjimo procesų institutas Baltimorės senėjimo tyrimą pradėjo 1958 metais, kad fiksuotų įvairius tūkstančių vyrų ir moterų sveikatos faktorius.
Ankstesni tyrimai iš kitų studijų yra parodę, kad palyginus su normalia klausa, kurtumas tiek žmonėms, tiek gyvūnams sukelia pokyčius smegenų struktūroje.
Žmonėms ir gyvūnams, turintiems klausos sutrikimų, pakinta struktūros, apdorojančios informaciją iš garso.
Tačiau Johnso Hopkisno universiteto Medicinos ir visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Frankas Linas sako, kad iki šiol neaišku, ar šie struktūriniai smegenų pokyčiai atsiranda prieš ar po kurtumo.
Per Baltimorės senėjimo studiją 126 dalyviams 10 metų kasmet buvo atliekami kompiuterinės tomografijos tyrimai, sekę smegenų pokyčius.
Kiekvienam dalyviui prieš pirmąjį tomografijos tyrimą 1994 metais taip pat buvo patikrinta klausa.
Pradiniu momentu 75 žmonių klausa buvo normali, o 51 žmogus turėjo klausos sutrikimų. Mažiausias klausos praradimas siekė 25 decibelus.
Per kitus metus analizuodami kompiuterinės tomografijos tyrimų rezultatus, F. Linas ir jo kolegos nustatė, kad tiems žmonėms, kurie tyrimo pradžioje jau turėjo klausos sutrikimų, smegenų būklė blogėjo sparčiau negu turėjusiems normalią klausą.
Jie nustatė, kad apkurtę žmonės kasmet papildomai prarasdavo daugiau kaip 1 kubinį centimetrą smegenų audinio.
Žmonėms su prasta klausa taip pat greičiau traukdavosi tam tikros smegenų sritys, įskaitant aukštesniuosius, vidurinius ir apatinius smilkinio vingius – smegenų struktūras, atsakingas už garsų apdorojimą ir kalbą.
Kad apkurtusiems žmonėms nukenčia už garsus ir kalbą atsakingos smegenų struktros, nėra netikėta, sakė F. Linas.
Jis paaiškino, kad šių vietų nykimas gali būti „nuskurdintos“ girdėjimo smegenų žievės, kuri traukiasi dėl stimuliavimo stokos, pasekmė.
Tačiau jis pažymi, kad šios struktūros nefunkcionuoja izoliuotai ir jų paskirtis neapsiriboja garsų apdorojimu ir kalba.
Viduriniai ir žemieji smilkinio vingiai, pavyzdžiui, taip pat yra svarbūs atminčiai ir dalyvauja ankstyvosiose Alzheimerio ligos stadijose.
„Mūsų rezultatai rodo, kad klausos sutrikimai gali būti dar vienas „smūgis“ smegenims įvairiais būdais“, - sakė F. Linas.
Tyrimai taip pat rodo, kad labai svarbu nedelsiant kovoti su klausos sutrikimais.
„Jeigu kurtumas sukelia tokius pokyčius, kuriuos matėme per kompiuterinės tomografijos tyrimus, tuomet juos reikia gydyti, kol šie pokyčiai dar neprasidėjo“, - pažymėjo F. Linas.
Dabar jis su kolegomis planuoja ištirti, ar klausos sutrikimų gydymas gali sumažinti su jais susijusių sveikatos problemų riziką.
