Su panašia situacija susidūrė vilnietė Eglė Kupscienė - Šeškinės poliklinikos klientė. Šiuo metu moteris laukiasi kūdikio, tad norėdama gauti įrašą nėščiosios kortelėje, ji turi užsiregistruoti gydytojo oftalmologo konsultacijai.
„E-registracijos sistema leidžia registruotis konsultacijai ne vėliau nei 30 dienų laikotarpiui. Šiuo laikotarpiu (iki lapkričio 25 d.) sistema nesiūlo nei vieno nemokamos konsultacijos laiko, nors mokamų konsultacijų pasirinkimas gausus - suskaičiavau 182 laikus, siūlomus pas 5 specialistus. Taigi, mane sudomino, ką gi reiškia toji mokama konsultacija. Paieškojau informacijos poliklinikos puslapyje“, - rašo vilnietė.
Štai ką ji rado:
„Gerbiami Poliklinikos pacientai,
Atsižvelgdami į Jūsų pageidavimus, nuo 2014 liepos 1 d. pradedame teikti mokamas gydytojų specialistų konsultacijas. Mokamos specialistų konsultacijos teikiamos pacientams patiems prašant:
1) kai pacientas kreipiasi neturėdamas šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo;
2) kai pacientas nenori laukti paslaugos bendroje eilėje ir pats sutinka sumokėti už greičiau suteiktą paslaugą.
Užsiregistruoti mokamoms gydytojų specialistų konsultacijoms, diagnostinėms paslaugoms ir tyrimams galite Poliklinikos Registratūroje (registruojantis spausti mygtuką „Mokamos paslaugos“), vizito pas savo šeimos gydytoją metu arba internetu per Poliklinikos elektroninę registracijos sistemą e.poliklinika.lt
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pacientams, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, atvykus su siuntimu gydytojų specialistų konsultacijos yra teikiamos nemokamai planine tvarka. Tačiau jeigu pacientas pats pageidauja, kad analogiškos paslaugos jam būtų suteiktos greičiau (skubos tvarka tą pačią arba sekančią dieną) arba jeigu kreipiasi neturėdamas siuntimo, už paslaugas jis turi susimokėti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis bazinėmis kainomis. Būtinoji medicinos pagalba visiems Lietuvos Respublikos piliečiams teikiama nemokamai“.
Natūralu, kad pacientei kilo įtarimas – kodėl valstybinė poliklinika turi 182 laisvus oftalmologo konsultacijų laikus 30 dienų laikotarpiui (buvo laisvų laikų netgi tą pačią dieną), tačiau nei vieno iš jų nesiūlo nemokamai, visi jie galimi tik susimokėjus už paslaugą, kuri apdraustajam PSD turėtų priklausyti nemokamai.
Moteris nusprendė pasiaiškinti ir paskambino į registratūrą. Registratūros darbuotoja maloniai ją užregistravo šeimos gydytojo konsultacijai (kad gautų jo siuntimą pas gydytoją specialistą) ir paaiškino, kad šeimos gydytojas vizito metu užregistruos oftalmologo konsultacijai.
„Tuomet pasiteiravau apie eiles oftalmologo konsultacijai (nes man aktualu suspėti apsilankyti pas šį gydytoją iki numatytos gimdymo datos). Registratorė informavo, kad artimiausias „talonėlis“ pas oftalmologą yra tik gruodžio pradžioje, na nebent šeimos gydytoja kur nors vargais negalais įterps.
Tuomet, pasiteiravau, kodėl nėra galimybės užsiregistruoti ankstesniam vizitui, jei internetinėje sistemoje matau 182 galimus laikus. Gavau atsakymą, kad tai yra mokami laikai, jei tik noriu, galiu susimokėti ir gauti konsultaciją anksčiau. Paklausiau, ar registratorė nemano, kad tokia sistema sukuria dirbtines eiles, ar tikrai tokia tvarka atitinka valstybės teisės aktuose numatytas nuostatas ir kokiu būdu yra apmokamas medikų darbas tų mokamų konsultacijų metu - iš valstybės biudžeto? Registratorė paaiškino, kad yra tik registratorė ir kad tokius klausimus galiu aptarti su vadovaujančiu personalu, pasiūlė paskambinti kitu numeriu“, - pasakojo E. Kupscienė.
Deja, darbo telefonu nepavyko pasiekti nė vieno nurodyto atstovo.
„Iš tiesų ši situacija privertė susimąstyti, ar nėra pažeidžiamos apdraustųjų PSD teisės bei neteisingai naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Negalima teigti, kad valstybinė poliklinika iš viso nesuteikia nemokamų paslaugų apdraustiesiems PSD, tačiau akivaizdu, kad tokia tvarka sukuria:
- dirbtines eiles. Turėdami galimybę suteikti konsultaciją dar šiandieną, neleidžia ja naudotis, o siūlo nemokamą konsultaciją po bene pusantro mėnesio.
- spaudimą įsigyti mokamą paslaugą“, - svarstė ji.
O kas nutinka, jei numatytų mokamų konsultacijų niekas neįsigyja? Gydytojas tiesiog turi laisvą laiką, už kurį gauna atlyginimą, finansuojamą iš valstybės biudžeto? Net ir tuo atveju, jei kažkas įsigyja mokamą konsultaciją? Poliklinika gauna pajamas už paslaugas, kurias pagal įstatymus privalo teikti nemokamai, o tų paslaugų sąnaudos (gydytojo atlyginimas, darbo kabineto sąnaudos, darbo priemonių sąnaudos) padengiamos iš valstybės biudžeto, klausė ji.
Štai ką dar pavyko rasti tame pačiame Šeškinės poliklinikos puslapyje:
„Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnis numato atvejus, kai mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos ir privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims:
1. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
2. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, kurios nėra susijusios su konkretaus susirgimo atveju, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys“.
Pacientė tęsia svarstymus: iš principo Šeškinės poliklinikos siūloma mokama ir nemokama gydytojo specialisto konsultacija savo kokybe niekuo nesiskiria, skiriasi tik konsultacijos laikas.
„Tačiau ar tai galime laikyti brangiau kainuojančia paslauga, jei specialisto užimtumas yra dirbtinai sukurtas pačios poliklinikos? Taigi kainų skirtumo, kurį reikėtų kompensuoti, nematau.
Antrasis punktas: mano atveju tai nėra savo iniciatyva pasirinkta papildoma paslauga - nėščiosioms privaloma gauti gydytojo oftalmologo išrašą. Tačiau sutinku, kad tokių atvejų gali pasitaikyti, tačiau tik tokiais atvejais poliklinika ir turi teisę reikalauti susimokėti papildomai“, - teigė vilnietė.
Direktorius: mokamos paslaugos sudaro tik 7 proc.
Pacientės skundą išnagrinėjo Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys. Jis atkreipė dėmesį, kad LR teisės aktai asmens sveikatos priežiūros įstaigoms leidžia teikti tiek nemokamas (finansuojamas PSDF lėšomis), tiek mokamas paslaugas (vadinamas virškvotinėmis). Mokamų paslaugų tvarka patvirtinta 1999 m. sveikatos ministro įsakymu.
„Poliklinika yra apskaičiavusi, kad gali suteikti per mėnesį 1410 nemokamų (pirminių) gydytojo oftalmologo konsultacijų. Tačiau, jeigu pacientas pageidauja gydytojo specialisto konsultaciją gauti ne eilės tvarka arba be siuntimo, atsižvelgiant į <...> teisinį reglamentavimą, poliklinika turi galimybę suteikti 188 mokamas virškvotines gydytojo oftalmologo konsultacijas per mėnesį, kurios įstaigai nėra apmokamos iš PSDF lėšų. Jei numatytos mokamos konsultacijos nesuteiktos, gydytojui iš PSDF lėšų nėra apmokama“, - rašoma direktoriaus atsakyme DELFI.
J. Kairys taip pat pažymėjo, kad poliklinikoje gydytojai oftalmologai per mėnesį teikia 570 pakartotinių pacientų apsilankymų ir 660 profilaktinių paslaugų.
„Iš viso per mėnesį poliklinikos gydytojai oftalmologai teikia 2640 nemokamų ir 188 mokamų paslaugų, kas sudaro tik 7,1 proc.“, - teigė poliklinikos vadovas.
Taip pat paaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, kad antro lygio gydytojo konsultacijai reikalingas gydytojo siuntimas, poliklinikos tinklalapyje e.poliklinika.lt negalima užsiregistruoti antro lygio gydytojo specialisto konsultacijai.
„Poliklinikoje gydytojo specialisto konsultacijai užregistruoti gali gydytojas arba poliklinikos registratorė, todėl pacientei sistema nepasiūlė nė vieno nemokamo vizito laiko“, - reziumavo J. Kairys.
Gyventojų lūkesčiai pažeisti
Apie mokamų ir nemokamų paslaugų niuansus, „talonėlių kvotas“ ir būdus pagerinti sveikatos sistemos trūkumus DELFI išsamiai papasakojo Jaunųjų gydytojų asociacija. Pateikiame visą situacijos aiškinimą.
„Norėtume kuo paprasčiau paaiškinti registravimo tvarkos klausimą: teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su gydymo įstaigomis (ligoninėmis, šeimos medicinos centrais, poliklinikomis ir t.t.). Poliklinikų atveju sutartyse yra nurodoma, už kiek specialisto konsultacijų TLK yra pasiryžusi mokėti. Pavyzdžiui, tam tikrai poliklinikai yra numatytas finansavimas už 4 000 akių gydytojo konsultacijų ateinantiems metams. Tuomet šis skaičius dalinamas iš darbo dienų skaičiaus ir taip gaunamas iš PSDF biudžeto apmokėtų specialisto konsultacijų („talonų“) skaičius per dieną.
Šiuo atveju tai būtų 4000 / 252 = ~16. Tokiu atveju poliklinikoje dirbantis akių ligų gydytojas per dieną gali priimti po 16 pacientų „nemokamai“. Jeigu pacientų, siekiančių šios paslaugos, skaičius viršija numatytas ribas, susidaro eilės. Beveik universaliu atveju Lietuvos ASPĮ ir yra tokia situacija. Kartais tos eilės būna nesuvokiamos sveiku protu ar specialistas gyventojui išvis yra neprieinamas. Taip pat, kai kurių „prestižinių“ specialybių paslaugos yra paklausiausios: kardiologo, neurologo, akių gydytojo, kraujagyslių chirurgo. Tokiu atveju pas šiuos gydytojus susidaro didesnės eilės.
Negalint užtikrinti paklausos iš PSDF kompensuojamomis konsultacijomis, ASPĮ administracija sudaro galimybes papildomoms mokamoms konsultacijoms. Už mokamas konsultacijas ligonių kasos nemoka, visas išlaidas padengia pats pacientas. Mūsų konkrečiu pavyzdžiu, poliklinikoje dirbančiam akių gydytojui per darbo dieną galėtų būti 16 nemokamų talonų ir 4 mokami. Iš viso 20 laikų, kuomet konsultuojami pacientai.
Kai kuriems gyventojams ši tvarka tinka, kadangi jie nori kuo greičiau gauti paslaugas. Tačiau iš kitos pusės tai yra sistemos apgavinėjimas. Pacientas, kuriam iš tikrųjų priklausytų nemokama konsultacija (t.y. šeimos gydytojas dėl konkrečių indikacijų jį siunčia pas specialistą), moka už paslaugą pats, jam sudaromas reikiamas tyrimo ir gydymo planas, ir sistemoje tarsi sumažėja pacientų, už kuriuos reikia mokėti valstybei. Taigi, pacientės nurodyta registravimo tvarka atitinka teisinius nuostatus, tačiau pažeidžia gyventojų teisėtus lūkesčius.
Taip pat svarbu ir tai, kad pagal galiojantį Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, oftalmologo konsultacijos nėra įtrauktos į privalomą nėščiųjų sveikatos tikrinimo tvarką. Nėščiosios kortelę gamina nesveikatos priežiūros specialistai, joje yra pasenusi rekomendacija. Tačiau tam tikrais atvejais šeimos gydytojas gali nusiųsti akių gydytojo konsultacijai esant indikacijų“, - teigiama atsakyme DELFI.
Stiprinti šeimos gydytojo pozicijas
Visgi yra net keletas būdų, kaip šias sistemos skyles būtų galima užlopyti.
„Mes, Jaunųjų gydytojų asociacija, pacientės pateiktame pavyzdyje, kaip ir visame sveikatos sektoriuje, paprasčiausiai dar kartą matome vadybos įgūdžių, ūkiškumo trūkumą bei nesuvokimą, kokia svarbi yra Šeimos gydytojo instancija. Jeigu norime sėkmingos sveikatos sistemos, šeimos medicina turi tapti svarbiausia, prestižine ir atramine specialybe. Būtent šie gydytojai vakarų šalyse sutvarko 80% sveikatos problemų, tik likusi nedidelė dalis yra sprendžiama II ar III lygiuose. Ne paslaptis, kad mūsuose į šeimos gydytojus težiūrima kaip į siuntimų išrašinėtojus, dažnai nepasitikima jų sprendimais ar kompetencija. Tad neturime stebėtis, kai matome laukimo laikus ilgesnius nei pusantro mėnesio.
Pirmiausia turime suteikti šeimos gydytojams reikiamus finansinius, techninius ir kitus resursus išpildyti savo potencialą. Šie specialistai turi gauti kokybiškiausias studijas rezidentūroje, periodinius apmokymus jau dirbant bei galėti nuolatos praktikuoti įgūdžius, kurių iš jų reikalaujama. Jeigu gydytojas savo darbo vietoje negali atlikti spirometrijos, neturi įrangos įvertinti akių dugnui ar ausies būgneliui, negali išrašyti kompensuojamų vaistų be specialisto konsultacijos, ir toliau turėsime situaciją, kuomet žmonės yra siuntinėjami iš vieno kabineto į kitą. Reikia holistinio požiūrio į pacientą.
Tai puikiai įrodo prieš 4 m. startavusi skubiosios medicinos programa. Šių gydytojų paskirtis skubios pagalbos skyriuose yra panaši kaip šeimos gydytojų ambulatorijose: kuo greičiau ir efektyviau suteikti visą įmanomą pagalbą pacientui savo kompetencijos ribose. Tai jau dabar leidžia universitetinėse ligoninėse labai sumažinti iškviečiamų konsultantų skaičių, sutrumpina pacientų laukimo laiką ir padidina pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis.
Lietuvoje labai nesirūpiname savo sveikata. Pagrindinės ligos, dėl kurių yra užgulamos poliklinikos ir ligoninės, tai lėtinės neinfekcinės išvengiamos ligos: hipertenzijos, aterosklerozės, cukrinio diabeto komplikacijos, alkoholio vartojimo padariniai. Be to, daugelis pacientų nesijaučia atsakingi už savo sveikatą, jos išlaikymą. O susirgę vėl yra linkę atsakomybę perleisti sistemai.
Dar viena svarbi problema, tai padrika registracijos sistema. Dabar registruojantis pas gydytoją nereikia jokio siuntimo ar kito indikacijas patvirtinančio dokumento (tai galima padaryti internetu ar telefonu).
Susiduriame su situacijomis, kuomet pacientai per keletą skirtingų programų užsiregistruoja pas keletą specialistų, vėliau pamiršta ar tiesiog neatvyksta į konsultacijas. To pasekoje gydytojas ir slaugytoja neefektyviai leidžia laiką darbo vietoje, o kiti pacientai negali greičiau gauti paslaugų, nes talonas yra „užimtas“. Tai išspręstų vieninga, visoje Lietuvoje veikianti registracijos sistema, minimalios poveikio priemonės pacientui neatvykus į konsultaciją.
Jaunųjų gydytojų asociacija neseniai organizavo mokymus apie gerosios valdysenos (angl. corporate governance) ir LEAN vadybos principus. Aiškiai pamatėme, kaip nesudėtingos, papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių nereikalaujančios priemonės gali ženkliai padidinti sveikatos sistemos efektyvumą. Kalbame apie milijonus eurų bei tūkstančius darbo valandų, kurios dabar išsvaistomos neefektyviai dirbant sistemai. JGA toliau plėtos šią temą, dirbs bei siūlys būtinus pokyčius, kad kiekvienas Lietuvoje galėtų džiaugtis sveikata. Pagaliau turime tai įgyvendinti“, - rašo jaunieji gydytojai.
