aA
Seime ir Sveikatos apsaugos ministerijoje verdant diskusijoms, ar įteisinti medikamentinį abortą, ar ne, yra klinikų, kuriose tokia procedūra jau atliekama.
© Shutterstock nuotr.

Tik ne tais vaistais, apie kuriuos yra diskutuojama. Medikamentiniam abortui atlikti yra naudojamas cheminis preparatas, skirtas vėžiniams susirgimams gydyti.

Medikamentinį abortą pasirinkusi mergina: nebuvo taip baisu

Mergina, kurią vadinsime Inga, LRT radijui pasakoja, kad prieš keletą mėnesių sužinojo, jog laukiasi. Tačiau šiuo metu turėti vaiko ji negalėjo, todėl nusprendė nėštumą nutraukti.

„Kai apsisprendžiau, kad nėštumą vis dėlto norėsiu nutraukti, apsilankiau pas gydytoją, kur tikėjausi įprastos procedūros, kai vaisius tiesiog išsiurbiamas. Tačiau gydytoja man pasiūlė kitą būdą, t. y. injekciją, kurios metu tiesiog suleidžiami vaistai, ir vaisius pasišalina pats. Gydytoja sakė, kad ši procedūra yra daug paprastesnė ir nereikalauja chirurginio išsiurbimo“, – pasakoja Inga.

Sutikusi su pasiūlyta procedūra, po kelių savaičių mergina vėl apsilankė pas gydytoją, ir ši jai pranešė, kad vaisius pasišalino sėkmingai. „Ši procedūra nebuvo tokia baisi, kaip tikėjausi. Man buvo tiesiog suleisti vaistai“, – sako Inga.

Medikamentinis abortas = vaistas A + vaistas B

Kas yra medikamentinis abortas, kuo jis skiriasi nuo chirurginio ir ką apie jį sako medikai bei teisininkai?

Lietuvoje šiuo metu yra įteisintas tik chirurginis abortas, kai ne ilgesnis nei 12 savaičių nėštumas nutraukiamas išsiurbiant vaisių specialiu vakuuminiu prietaisu. Šis metodas, pasak medikų, yra saugus, tačiau gali pasitaikyti gimdos kaklelio ar kitų reprodukcinių organų pažeidimų, dėl kurių vėliau moteriai gali būti sunku pastoti ar išnešioti kūdikį. Medikamentinis abortas – procedūra, kai moteriai skiriama dozė vaistų, kurie veikia sparčiai besidalijančias ląsteles, todėl embrionas miršta ir iš gimdos pasišalina pats. Šis būdas galimas iki šeštos nėštumo savaitės.

Pasaulyje jau dešimt metų taikoma medikamentinio aborto procedūra, naudojant mifepristoną ir prostaglandiną. Kadangi pavadinimai labai sudėtingi, vadinkime juos vaistu A ir vaistu B. Vaistas A neleidžia embriono ląstelėms dalytis, todėl jis miršta. Tačiau kartu būtina vartoti ir vaistą B, kuris sukelia gimdos susitraukimus, kad vaisius tinkamai pasišalintų. Vaistas A Lietuvoje užregistruotas prieš metus, o dėl vaisto B vyksta diskusijos. Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovo Gintauto Barcio, nė vieno iš šių preparatų Lietuvoje nėra.

„Šis vaistas, mifepristonas, yra registruotas, bet į Lietuvą netiekiamas, lygiai kaip ir antrasis vaistas, su kuriuo jis naudojamas nėštumui nutraukti. Jis neregistruotas, neregistruojamas ir Lietuvą netiekiamas. Dėl antrojo nebuvo net pateikta paraiškos. O pirmasis buvo užregistruotas, vykdant abipusio pripažinimo registracijos procedūrą iš karto daugelyje Europos Sąjungos šalių“, – teigia G. Barcys.

Profesorė: diskusijų esmė – ne medicininė, o pasaulėžiūrinė

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė sako, kad labai didelio skirtumo tarp chirurginio ir medikamentinio aborto nėra. „Mokslo įrodyta, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas yra toks pats efektyvus, kaip ir chirurginis, jei jis atliekamas medicinos įstaigoje medicinos darbuotojų, kurie moka tai padaryti. Tai – lygiai tas pats, kaip ir chirurginis abortas. Todėl manau, kad visų šių diskusijų esmė yra ne medicininė, o pasaulėžiūrinė, politinė arba grįsta kažkokiais kitais interesais“, – mano prof. R. Nadišauskienė.

Mykolo Romerio universiteto Teisės katedros docentė Agnė Širinskienė sako, kad Lietuvoje situacija su medikamentiniu nėštumo nutraukimu būtų labai dviprasmiška. „Vienas iš preparatų, kuris yra reikalingas nėštumui nutraukti, yra rinkoje, tačiau jo vartojimas būtų nelegalus, nes nėra jokių kitų teisės aktų, kurie tokį nėštumo nutraukimo būdą įteisintų. Antra vertus, tas preparatas, kuris jau yra vaistų registre, turi būti vartojamas su kitu preparatu, kurio vaistų registre nėra ir kuris Lietuvoje iš viso nėra pasiekiamas“, – sako A. Širinskienė.

Teisininkė pastebi, kad, net ir įteisinus medikamentinį abortą, jis vis tiek tikriausiai nebūtų atliekamas. „Šiuo atveju net ir parengus teisės aktus, įteisinant tokio nėštumo nutraukimo būdą, praktiškai tokio nėštumo nutraukimo būtų neįmanoma atlikti, nes antrojo preparato nėra rinkoje. Iš tikrųjų valstybė net neturėtų jokio mechanizmo, kaip priversti to kito vaistinio preparato gamintoją pateikti Lietuvos rinkai tą preparatą“, – aiškina A. Širinskienė.

Pašnekovę papildo ir prof. R. Nadišauskienė. Pasak medikės, farmacininkai nenori kištis ten, kur diskutuojama religiniais ir politiniais argumentais. „Šis vaistas yra labai plačiai naudojamas akušerinėje ginekologinėje praktikoje visame pasaulyje. Tai yra pigus, labai efektyvus vaistas, naudojamas ir kitoms indikacijoms, ne tik nėštumui nutraukti. Dėl tų pačių veiksnių, kuriuos minėjau, klinikiniai tyrimai su juo nėra atliekami, ir kompanijos, kurios gamina šiuo vaistus, visai nesuinteresuotos veltis į šias pasaulėžiūrines diskusijas“, – teigia prof. R. Nadišauskienė.

Nekontroliuoja, ar vaistai naudojami pagal paskirtį

Tačiau iš kur Ingos istorija apie atliktą medikamentinį abortą? Pasirodo, Lietuvoje egzistuoja vaistas, registruotas vėžiniams susirgimams gydyti, tačiau medikų naudojamas ir medikamentiniam abortui atlikti.

Neįtikėtina: medikamentinis abortas Lietuvoje jau atliekamas – su vėžiui skirtu vaistu
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak akušerės ginekologės, šis vaistas Lietuvoje nėra reglamentuotas kaip medikamentas, skirtas nėštumui nutraukti. „Šis vaistas nenaudojamas tam [medikamentiniam] nėštumo nutraukimui, ypač – nėštumo nutraukimui, kuris nutraukiamas moters pageidavimu. Tai yra cheminis preparatas, kuris naudojamas ne visai tiksliai genetiškai užsimezgusiam nėštumui, arba gali būti naudojamas, kai nėštumas ne vietoje. Kad nereikėtų atlikti operacijos, ieškoma įvairiausių būdų, kad pasekmės būtų kuo mažesnės“, – teigia prof. R. Nadišauskienė.

Tačiau kaip nutinka, kad vaistas, registruotas visai kitoms ligoms gydyti, yra naudojamas abortams? Pasirodo, Lietuvoje nėra jokios kontrolės institucijos, kuri tikrintų, ar vaistai gydymo įstaigose naudojami pagal paskirtį. Kaip sako Vaistų kontrolės tarnybos vadovas G. Barcys, jei medikamentas yra registruotas Lietuvoje, už jo skyrimą ir naudojimą atsako gydantis medikas. Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto Teisės katedros docentė Agnė Širinskienė teigia, kad kontrolė turėtų būti, nors ji ir sunkiai įsivaizduojama.

Teisininkai, politikai, medikai diskutuoja, o tuo metu moterys pastoja ir sprendžia – gimdyti ar ne. Nusprendusios vaiko neturėti, jos renkasi tradicinį nėštumo nutraukimą. Jei pataiko į kliniką, kuri žino, kaip apeiti įstatymus, sulaukia alternatyvios procedūros pasiūlymo. Dar kitos – alternatyvos ieškosi pačios: siunčiasi vaistus internetu iš šalių, kuriose medikamentinis abortas yra legalus. Kad ir ką pasirinktų, kaip sako kalbinti medikai, sprendimą priima ne politikai, o pačios moterys.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

11 metų Velse dirbantis gydytojas: mums įprasta pacientui prisistatyti ir paklausti, ar galima jį paliesti (106)

Intervencinis kardiologas Eduardas Šubkovas (48 m.) jau 11 metų dirba Šiaurės Velso Glan Clwyd...

Iš mokyklos į ligoninę atvežti neaiškių medžiagų paveikti paaugliai (7)

Į Alytaus ligoninę iš mokyklos buvo atvežti neaiškių medžiagų paveikti du nepilnamečiai.

Naujausioje PSO ataskaitoje – gluminanti žinia: nuo besaikio alkoholio vartojimo mirė per 3 mln. žmonių (5)

2016 metais dėl besaikio alkoholio vartojimo mirė per 3 mln. žmonių, daugiausiai vyrai,...

Tikimybė išgyventi susirgus vėžiu Lietuvoje – viena iš mažiausių: paaiškino, kodėl taip yra (80)

Vakar Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vykusiame Amerikos prekybos rūmų komiteto farmacijos...

Tauragės rajono valdžia neįgaliųjų neįleidžia į atnaujintą sporto salę (11)

Tauragės rajono valdžia neįgaliesiems užtrenkė „Bastilijos“ sporto salės duris, esą...

Top naujienos

Rusijos strateginėje zonoje atsivėrė pavojingas kelias (63)

Prieš porą savaičių, kai dangus buvo ganėtinai saulėtas, o oro sąlygos buvo santykinai...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (329)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (582)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (781)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Iš CSKA – į „Žalgirį“: Westermannas grįžta į Kauną Leo komentaras (17)

Kauno „Žalgiris“ surado ilgai ieškotą patikimą atakų organizatorių. Į Kauną po sezono...

Bastys: man reikia mandato, kad galėčiau tarnauti su nauja priesaika (110)

2017 metų gruodį prieš pat Kalėdas Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo narys Mindaugas...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (63)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Finansų planavimo programėlės – išmanus būdas taupyti (7)

Finansų ekspertai sako, kad tarp turtuolio ir vargšo paprastai būna vienas esminis skirtumas –...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1392)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (267)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...