Be to, kad gydytojai kompensuojamų vaistų receptus jau gali išrašyti ne trims, o šešiems mėnesiams, o pacientai dėl savo lėtinės ligos pas specialistą galės patekti be šeimos gydytojų siuntimo, ministras turi užmojų įvesti socialinę teisybę privalomo sveikatos draudimo sistemoje.
Turniškėse gyvenantys turtuoliai moka tiek pat, kaip darbo žmonės
Pasak V. Andriukaičio, sveikatos draudimo mokestį privalo mokėti be išimties visi. Deja, šiandien ministrui susidaro įspūdis, kad žmonės gyvena be pareigų, tik su teisėmis.
Pasak SAM vadovo, Konstitucinis teismas yra nurodęs, kad sveikatos draudimo įmokos dydis turi priklausyti nuo pajamų, tačiau pajamos gali būti dvejopos – gaunamos iš darbo užmokesčio ir kapitalo, dividendų, nuomos ir kitų dalykų. Todėl ministras nuo darbo grupės, kuri šiuo metu svarsto Konstitucinio teismo sprendimo įgyvendinimą, kreipėsi į teismą detalesnio išaiškinimo. Šiuo metu sveikatos draudimo mokestis yra skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio. Dirbantieji sumoka apie 2,5 tūkst. litų per metus, o už pensininkus ir nedirbančius asmenis valstybė sumoka apie 802 litus.
„Mokėti draudimo mokestį – konstitucinė pareiga. Aš nebijau apie tai kalbėti viešai, po to sulaukiu begalės komentarų, koks esu begėdis, kad tai išdrįsau tai pasakyti. Bet palauk, pilieti, tai tavo pareiga, grąžink, ką privalai. Tačiau jo įmoka gali būti koreguojama. Jei mokestį skaičiuotume tik nuo darbo užmokesčio, jo krūvis tikrai yra labai didelis. Nėra nė kalbos – žmonėms, gyvenantiems iš darbo užmokesči9o, krūvis yra per didelis. Tačiau žmonėms, kurie turi kapitalo ir gyvena iš kapitalo pajamų, mokesčio krūvis yra aiškiai per mažas. Todėl ir kreipėmės į teismą, kad išsiaiškintume, ką reiškia pajamos. Laukiame teismo atsakymo.
Manau, kad vasario mėnesį teismas svarstys šią bylą ir paaiškins Lietuvos žmonės, ką jie turi omeny, sakydami nuo pajamų. Įmokos santykis su visomis žmogaus gaunamomis pajamomis – iš dividentų, iš turto nuomos, reikalaus labai aiškaus atsakymo: ar yra visuotinis pajamų deklaravimas ir kaip pajamos apibendrinamos metų pabaigoje bei koks draudimo įmokos procentas turi būti. Mes žinome, kad Lietuvoje trečdalis gyventojų gyvena skurde ir kitų pajamų, kaip menkas darbo užmokestis, socialinės išmokos arba šešėlyje gaunami vokeliai ir „katino ašaros“ tuose vokeliuose, neturi. Tuo tarpu yra pakankamai turtingas sluoksnis, kuris gali gyventi apsitvėręs aukštomis tvoromis netoli Vilniaus, Turniškių ar kituose miškuose, samdyti sargybą, turėti teniso kortų, sporto aikšteles ir šunis, tačiau mokėti tą pačią įmoką, kaip nuo darbo užmokesčio. “, - spaudos konferencijoje teigė ministras.
V. Andriukaitis užtikrino, kad pernai jo pradėti darbai šiemet leis įtvirtinti klasterių sistemą. Klasterį galima apibūdinti kaip vynuogių kekę, į kurią sujungtos visos kitos kekės, t. y. smulkesnės gydymo įstaigos. Jos pagalba, ministro teigimu, žmogus, kuriam, pavyzdžiui, įvyko infarktas ar insultas, per trumpiausią laiką, leidžiantį išvengti invalidizavimo, gali atsidurti tokioje medicinos įstaigoje, kuri jam, būtina.
Kai kurie medikai dirba net aštuoniuose darbuose
„Startuoja eilių valdymo programos. Išanalizavome padėtį su specialybėmis – pas kokius gydytojus kiek tenka laukti, įvardinome priežastį – per didelis atotrūkis tarp pirminės ir antrinės gydymo grandžių. Pirminė grandis labai perkrauta, daug popierizmo, todėl jie nespėja padaryti visų tyrimų, dėl to specialistai negali diagnozuoti, jie daro papildomus tyrimus ir pakartotinę konsultaciją. Provincijoje vyrauja nuomonė, kad būtinai reikia konsultuotis Vilniuje ar Kaune, todėl specialistai čia lieka be darbo, o didmiesčiuose – perkrauti. Diskutuojame apie seselių normų išplėtimą, kad jos aktyviau dalyvautų ligonių priežiūroje, atskirose procedūrose, tyrimuose. Atstatome ir ligonių lankymą namuose – manome, kad nuo gegužės esant karščiavimui, ūmiam skausmui, viduriavimui ir pan. bus galimybė pacientui kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą, net jeigu joje neprisirašęs.
Yra ir pacientų drausmės problemų – iki 27 proc. atvejų pacientai paprasčiausiai neateina į konsultacijas. Šiemet mes pradedame dispanserizaciją – tie pacientai, kuriems nustatyta diagnozė, bus kviečiami pas specialistus tiesiogiai, be šeimos gydytojo siuntimo“, - naujoves vardijo V. Andriukaitis.
Ministro manymu, padėtis sveikatos apsaugos darbo rinkoje, kai medikai dirba net aštuoniose, septyniose ar penkiose darbo vietose, nėra normali. Jiems reikia sudaryti tokias darbo sąlygas, kad jie esą galėtų nebesivarginti lakstydami po darbovietes.
„Mes norime padidinti sistemos skaidrumą. Didžioji dauguma medikų ir dirba sąžiningai, tik šaukštas deguto pagadina statinę. Taip pat šiemet bus aiškiau, kas yra būtinoji pagalba ir už ką reikia prisimokėti. Stebėsime įstaigas, kad žmonės gautų tai, kas jiems priklauso. Daugiau pinigų bus skiriama profilaktikai. Bus išplėsti ne tik vaikų profilaktiniai patikrinimai, skatinsime tikrintis žmones ir nuo 35 metų. Juk pirmose vėžio stadijose nuo vėžio žmones išgydome šimtu procentų ir neišleidžiame pinigų brangiam gydymui. O ar galite įsivaizduoti, kaip sunku spręsti kausimą skirti ar ne brangų vaistą ketvirta vėžio stadija sergančiam žmogui? Ar suprantate, kokia kančia suprasti, kad resursų nėra, o žmogui vaisto reikia, jis turi viltį, nori gyventi. Profilaktika išgelbėtų nuo šių dramatiškų kančių“, - tikino V. Andriukaitis.
Tyrimas: Ar susirgęs žmogus gali būti tikras, kad juo bus juo bus pasirūpinta tinkamai?
„Baltijos tyrimų“ atlikta paklausa parodė, kad beveik penktadalis Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad jų teisė į sveikatos priežiūrą yra užtikrinta, dar 60 proc. sutinka su teiginiu „iš dalies užtikrinta“. Priešingai mano 18 proc. respondentų. Pasitikėjimas per metus išauga 5 proc.
37 proc. respondentų mano, kad mažas pajamas gaunantys žmonės gauna kokybiškas sveikatos paslaugas. Nesutinka su šiuo teiginiu 24 proc.
Geriausiai žinomos paslaugos, kurioms išleidžiamas sveikatos draudimo mokestis, yra gydymas bei prevencinės programos. 47 proc. respondentų įsitikinę, kad Ligonių kasos užtikrina gyventojų sveikatos priežiūrą, 16 proc. mano priešingai.
Ar susirgęs žmogus gali būti tikras, kad gydymo įtaigoje bus juo pasirūpinta tinkamai? Pasak „Baltijos tyrimų“ marketingo direktoriaus Romo Mačiūno, per pastaruosius metus teigiamai manančių pacientų gerokai padaugėjo. Teigiamai atsakė 68 proc. respondentų, neigiamai – 28 proc. Taip pat gerai žmonės pasitiki gydytojų kompetencija. Visiškai jais nepasitiki 10 proc., 31 proc. nei pasitiki, nei nepasitiki, 57 proc. neturi abejonių dėl medikų žinių ir kompetencijos. „Bendro pasitikėjimo prasme tai vienas didžiausių rodiklių tarp visų profesijų“, - teigė pašnekovas.
Paklausti, kaip sveikatos paslaugų kokybė priklauso nuo asmeniško atsilyginimo darbuotojui, egzistuojančią priklausomybę įvardijo 56 proc. respondentų ir tik 12 proc. atsakė neigiamai.
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos darbą labai gerai vertina 3 proc. respondentų, greičiau gerai – 46 proc., greičiau blogai – 27 proc., labai blogai – 7 proc. Pernai įvykusius pasikeitimus sveikatos apsaugos sistemoje teigiamai įvertino 33 proc., neigiamai – 25 proc. respondentų, dar 36 proc. pasikeitimų tiesiog nepastebėjo.
Bene labiausiai pastebėti pastebėti įvykiai – kova su nesąžininga privačių įstaigų veikla, sekimas, kad būtų užtikrinta nemokama sveikatos priežiūra visiems gyventojas, bei kova su rūkymu ir alkoholio vartojimu. Minėtas sritis teigiamai vertina per 70 proc. respondentų.
Kiek iš tiesų kainuoja gydymo paslaugos
Valstybinės ligonių kasos direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, mažėja žmonių, kurie nesidraudžia PSD. Per 2013 metus jų sumažėjo net 14 proc. Vis dėlto 9 proc. žmonių vis dar nemoka PSD įmokų.
A. Sasnaukas pasidžiaugė padidėjusiu įstaigos biudžetu. Jo dėkageriau bus finansuojamos ir įstaigos. Nuo šių metų iki 0,93 padidėjo gydymo įstaigų suteikiamų paslaugų balas.
„Vis dėlto pagal savo pajamas vienam gyventojui esame ketvirti nuo galo, taigi turime suktis turėdami ne per daug pinigų. Pavyzdžiui, Skandinavijoje kainos panašios, bent jau vaistų, o finansavimas geresnis. Pas mus pigesnės paslaugos, pigesnė darbo jėga, tačiau, nors ir pavyko šiemet užtikrinti didesnį finansavimą, būtina pasitempti.
Kalbant apie tai, kiek kainuoja sveikatos apsauga, paskaičiuota, kad vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas pas pirminės sveikatos priežiūros gydytoją per metus apsilanko 6 kartus. Padauginę iš 3 mln. gausime 18 mln. vizitų vien pirminėje sveikatos priežiūroje. Dar suteikiama 8 mln. konsultacijų, kurių kaina svyruoja nuo 50 iki 100 Lt, o jei konsultacija su kažkokia manipuliacija, dar prisideda 200-300 Lt. Operacijos kainuoja nuo 3 tūkst. Lt (apendicito) iki 10-20 tūkst. (širdies). Širdies transplantacija kainuoja jau pusę milijono. Vidutinė recepto kaina – 56 Lt, o sunkiems onkologiniams ligoniams gydymas kainuoja iki 100 tūkst. Lt per metus. Todėl džiugu, kad žmonės pradeda suprasti, kad mokesčius mokėti reikia“, - teigė pašnekovas.
