„Kad ir kaip nenoriu, bet tektų rinktis Kauną. Jis toli, suvažiuoja daug žmonių iš įvairių miestų“, – sakė Aleksandrija.
Vyriausybė patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą iš ligoninių per metus reikalauti nebe 300, o 600 gimdymų. SAM ministras Arūnas Dulkys tikina, kad taip siekiama pagerinti teikiamų paslaugų kokybę.
„Kad būtų pacientas saugus, kad paslauga būtų kokybiška, reikia pacientų, ir reikia tam tikro jų skaičiaus. Šie skaičiai nustatyti atsižvelgiant ir į kitų šalių patirtį, į ekspertų nuomonę“, – sakė A. Dulkys.
Tačiau medikai abejoja pasirinkto skaičiaus tikslumu.
„Tai nėra joks medicininis ar dar koks, tai yra tik politinis sprendimas. Visiškai neargumentuotas, nieko nepagrįstas“, – kalbėjo Jonavos ligoninės akušeris ginekologas Artūras Šalaševičius.
Jonavos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Vidas Kačiušis taip pat sako, kad kontrargumentų yra daug.
„Turime daug kontrargumentų, ne tik iš medicininės pusės, kaip gydytojai kalbėdami, bet ir atstovaudami šio rajono gyventojus, nes už mūsų yra žmonės, kurie laukia šių paslaugų“, – teigė V. Kačiušis.
Ministerija mano, kad rajonų gyventojai nenukentės, nes ir taip gydytis važiuoja į didmiesčių ligonines.
„Žmonės iš mažų miestelių važiuoja net šapelį iš akies išsiimti į Kauną ar į Vilnių. Tikrai nekalbama apie gydymo įstaigų uždarymą, bandoma pažinti rajono gyventojus ir kokių paslaugų jiems iš tiesų reikia“, – sakė A. Dulkys.
Savivaldybės suka galvas, kaip rasti daugiau gimdyvių. Viena iš priemonių – vienkartinės išmokos, atvykus gimdyti į jų miestą.
„Mes savivaldybėje esame skyrę ir finansinę paskatą, kuri dabar yra 157 eurai, svarstysime, ar jos nereikėtų didinti“, – sakė Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Regionuose gyvenančioms moterims jau dabar gimdyti dažniausiai tenka didmiesčiuose. Taip nutinka, nes dauguma regionų ligoninių nesurenka net 300 gimdymų per metus. Pasak A. Šalaševičiaus, akušerijos skyrius uždarė ir Kėdainiuose, ir Ukmergėje, ir Kaišiadoryse, Raseiniuose.
Seimo narys, socialdemokratų partijos atstovas Eugenijus Sabutis taip pat vardija, kur neilgai trukus gali būti uždaryta ir daugiau skyrių.
„Šiuo atveju Marijampolė, Jonava, Mažeikiai, Telšiai – juos gali paveikti. Dabar jie vos ne vos pasiekia 400 gimdymų“, – kalbėjo E. Sabutis.
Nors nauja tvarka įsigalios tik 2025 metais, tačiau klausimų kyla jau dabar.
„Skaičiavimas bus vykdomas ne nuo įsigaliojimo datos, bet iš praeitų metų. Tai bus žiūrima, koks gimdymų skaičius įvykęs nuo 2023 metų sausio 1 dienos“, – sakė M. Sinkevičius.
Šiais metais Jonavos ligoninė tikisi pasiekti 500 gimdymų per metus. Bet to gali ir neužtekti. Medikai sako, kad panaikinus gimdymo skyrius, moterys čia nebegalėtų ne tik gimdyti, bet ir gauti kitų reikalingų paslaugų.
„Atliekama šimtai operacijų moterims, gimdos, laparoskopinių operacijų. Netekus akušerijos ligoninėje, visos šios paslaugų dalies irgi nebegalėsime teikti“, – kalbėjo V. Kačiušis.
M. Sinkevičius irgi pritaria, kad 600 gimdymų yra daug – seniau reikėjo perpus mažiau. Todėl kyla klausimų, kodėl atsirado toks skaičius, kai gimdymų visoje Lietuvoje mažėja.
Visgi A. Dulkys turi kitą nuomonę.
„Paklauskit gydymo įstaigų vadovų – man neformaliai jie išdrįsta pasakyti. Jie patys pripažįsta, kad kai kurie stacionariniai skyriai yra tiesiog miegojimo postai. Juose budima, bet realiai paslaugų yra labai minimaliai“, – sakė A. Dulkys.
Opozicijos teigimu, tikėtina, kad regionuose išnyks ne tik akušerijos, bet ir chirurgijos skyriai.
„Chirurgijos skyriams pirmą kartą nustatytas konkretus reikalavimas, tai yra 100 operacijų. Tai gali lemti, kad kai kurios ligoninės neteks chirurgijos skyrių“, – kalbėjo E. Sabutis.
LNK reportažą žiūrėkite čia:
