Naujas spindulinės terapijos būdas neseniai pradėtas naudoti Latvijoje. Praėjusių metų pabaigoje Siguldos ligoninėje atidarytas stereotaksinės chirurgijos centras (SRC), kur vėžinių ir gerybinių navikų gydymui naudojama stereotaktinės spindulinės chirurgijos technologija „CyberKnife“, rašoma pranešime spaudai.
Tai JAV atrastas ir ištobulintas neinvazinis gydymo būdas pacientams, kuriems dėl šalutinių efektų ar auglio lokalizacijos negali būti taikomas įprastinis chirurginis gydymo metodas. „CyberKnife“ ypač parankus tuo, kad gydymas yra ambulatorinis, todėl po gydymo seanso nėra būtinybės pasilikti ligoninėje. Be to, po tokio gydymo paprastai pasireiškia kur kas mažiau komplikacijų, o gyvenimo kokybės rodikliai yra aukštesni nei po chirurginės operacijos. Kiekvienas ligos atvejis tiriamas atskirai, ir pagal ligos eigą ir pobūdį ekspertų ir onkologų konsiliumas paskiria tinkamiausią ir veiksmingiausią gydymo metodą.
Svarbu žinoti, kad sėkmingiausiai auglius (ypač piktybinius) galima gydyti juos laiku diagnozuojant. Reikia nepamiršti, kad reguliarūs sveikatos patikrinimai yra labai svarbūs, todėl, jei atsiranda nesuprantamų ar įtartinų simptomų, būtina reikalauti iš savo šeimos gydytojo atlikti papildomus tyrimus. Laiku pastebėta liga gali būti gydoma išsaugant gyvenimo kokybę.
Lietuvos gyventojai dabar irgi turi galimybę gauti pirminę konsultaciją prieš gydymą. Oficialiais atstovais Vilniuje tapo Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika. Klinikoje konsultuoja gydytojai, neurochirurgas Artūras Šitkauskas ir radioterapeutas Darius Norkus. Siguldoje jau gydėsi keli lietuviai.
Kreiptis galima jeigu jums diagnozuotas smegenų auglys ar metastazės smegenyse, pirminis ar metastatinis auglys stubure ar kituose kauluose, plaučių vėžys ar metastazės plaučiuose, prostatos vėžys, kepenų ar tulžies latako vėžys ar metastazės kepenyse, kasos vėžys, galvos ir kaklo (lūpų, liežuvio, nosies ertmės) vėžys ar vėžys kuriame nors kitame organe, taip pat kitokio tipo gerybinis auglys.
Piktybinis auglys yra neabejotinai sunki, tačiau šiandien – jau ne beviltiška nepagydoma liga. Taikant modernius gydymo metodus ir technologijas, daugiau nei pusė naujai diagnozuotų vėžiu sergančių pacientų – šimtai tūkstančių pacientų visame pasaulyje – grįžta į kasdienio gyvenimo ritmą. Remiantis Amerikos vėžio tyrimų asociacijos duomenimis, dar aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje išgyvendavo tik mažiau nei pusė pacientų, kuriems buvo diagnozuotas vėžys. Tuo tarpu 2004 – 2010 m. diagnozuotų onkologinių pacientų išgyvenimo rodiklis pasiekė 68 proc., o sergant kai kuriomis vėžio formomis – net iki 99 proc.
Egzistuoja labai daug skirtingų rūšių piktybinių ir gėrybinių auglių. Yra ir tokių, kuriuos gydyti itin sunku. Vis dėlto sparti diagnostikos ir gydymo metodų raida šiandien leidžia labai anksti aptikti ir išgydyti tokias piktybinių navikų formas, kurios anksčiau reikšdavo greitą paciento mirtį – pavyzdžiui, įvairių tipų leukemiją, Hodžkino limfomą, melanomą, krūties ar kiaušidžių vėžį.
Diagnozavus šių formų vėžį ankstyvosiose stadijose ir naudojant tinkamą gydymą, penkerius ir daugiau metų išgyvena beveik 85 proc. pacientų.
Šiuolaikiški vėžio aptikimo ir gydymo metodai leido per pastarąjį dešimtmetį vėžio gydymą padaryti žymiai efektyvesnį ir Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje naudojamo piktybinių ir gerybinių navikų gydymo galimybės panašios kaip ir Vakarų Europoje, JAV ar kitose išsivysčiusiose šalyse.
Vėžio registro duomenimis, Vėžiu serga apie 3 proc. Lietuvos gyventojų – beveik 100 tūkst. mūsų šalies gyventojų. 2012 m. buvo diagnozuota 17 734 piktybiniai susirgimai, 9 078 vyrų ir 8 656 moterų. Daugiausia diagnozuojama prostatos – apie 2 tūkst., odos – apie 1,8 tūkst., žarnyno – apie 1,5 tūkst., krūties – apie 1,3 tūkst., plaučių vėžio atvejų – apie 1,2 tūkst.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, daugiau nei 23 tūkstančiai žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvena 10 ir daugiau metų. Palyginimui, prieš dešimtmetį Lietuvoje su vėžio liga gyveno apie 70 tūkstančių asmenų, iš kurių tik 13 tūkstančių gyveno 10 ir daugiau metų.
Lietuvos medicinos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia radikalaus navikų gydymo sąlyga yra laiku diagnozuota liga: kuo ankstesnė vėžio raidos stadija, kuo mažesnis auglys, tuo efektyviau galima jį gydyti.
Vienas moderniausių vėžio diagnostikos būdų yra pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimas. Jei kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tyrimas padeda nustatyti naviko dydį ir jo vietą, tai PET diagnozė leidžia stebėti įvairių susirgimų metabolizmą (apsirūpinimą maisto medžiagomis ir jų suvartojimą), tuo būdu padėdama efektyviai atskirti navikinį audinį nuo sveiko, identifikuoti aktyviąją ar neaktyviąją stadiją, gyvas ar negyvas ląsteles.
Naudodami trumpaamžius radionuklidus, branduolinės medicinos specialistai gali tiksliai diagnozuoti vėžį ir širdies ligas ankstyvosiose stadijose. Tokių tyrimų prieinamumas ženkliai prisideda prie radikalaus vėžio gydymo: jei tradiciniai tyrimų būdai teikia informaciją apie konkrečias kūno dalis, PET tyrimas praneša apie procesus ir pokyčius organizme, todėl gydymą galima pradėti labai anksti.
Šio tyrimo pagalba galima diagnozuoti ligą kur kas ankstesnėje stadijoje ir kur kas anksčiau nei remiantis klasikiniais tyrimais, rentgeno spinduliais, kompiuterine tomografija ar magnetiniu rezonansu. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad atliekant magnetinio rezonanso tyrimą, tam tikroje srityje vėžinių pakitimų nebuvo randama , tačiau pozitronų emisijos tomografijos aparatas parodydavo, kad pažeistos ląstelės kaupia tyrimo preparatą. Tai leidžia stebėti sergančių ląstelių aktyvumą. PET tyrimo metu galima nustatyti auglius ir tokiose ankstyvosiose stadijose, kai pokyčiai dar nepastebimi kitais tyrimais.
Vilniaus universiteto medicinos fakulteto neurologijos ir neurochirurgijos klinikos neurochirurgijos centro vadovas Saulius Ročka, kurio kasdienė medicinos praktika susijusi ir su nervų sistemos onkologiniais pacientais, aiškina, kad diagnozė „piktybinis smegenų auglys“ ar kitų organų metastazės į smegenis jau nebereiškia neišvengiamai greitos mirties.
Net ir tais atvejais, kai vėžio negalima išgydyti visiškai, įmanoma sėkmingai jį kontroliuoti gan ilgą laiką: „Žinoma, geriausi gydymo rezultatai pasiekiami, kai pirminį smegenų auglį ar metastazes įmanoma pašalinti visiškai, nesukuriant pooperacinių neurologinių pažeidimų, pavyzdžiui, kalbos ar suvokimo problemų, judėjimo trikdžių ar kitų simptomų. Vis dėlto, naudojant tinkamą gydymą, yra neblogų galimybių neuro-onkologiniams ligoniams suteikti pakankamą gyvenimo trukmę ir kokybę. Priešingu atveju, netaikant jokio gydymo, tokių ligonių gyvenimo trukmė vos kelis mėnesius,“ - teigia dr. S. Ročka.
Deja, augliai dažnai slypi giliai, chirurginiu būdu nepasiekiamose vietose ar funkciškai svarbiose srityse. Chirurginė invazija taip pat netinka daugelio metastazių atveju, kai operacijos metu neįmanoma pašalinti visų metastazinių mazgų, todėl dalis jų lieka organizme ir ilgainiui gali pradėti augti ir simptomai atsinaujina. Tokiais atvejais radiochirurgija leidžia sėkmingai kontroliuoti auglį be chirurginės intervencijos.
Todėl labai svarbu atlikti tinkamą situacijos vertinimą, numatant skirtingus gydymo metodus, kuriais siekiama kuo geresnių rezultatų ir išsaugoti pacientų gyvenimo kokybę. Dažniausiai tai – skirtingų sričių gydytojų konsiliumas, kuris nustato, kokia bus sėkmingiausia gydymo taktika kiekvienu konkrečiu atveju.
Nors spindulinė terapija medicinoje pradėta taikyti dar praėjusiame amžiuje, ji laikoma labai perspektyviu gydymo metodu, leidžiančiu radikaliai kovoti su vėžiu sunkiai pasiekiamose srityse.
„Geriausia situacija Lietuvoje yra Vilniuje ir Kaune, kur Nacionalinis vėžio institutas bei LSMUL Kauno klinikos aprūpinti moderniausia aparatūra ir taiko plačiausią vėžio gydymo spektrą – chirurginį, chemoterapinį ir radioterapinį – gydymą, tačiau su turima radioterapijos įranga gerai dirba ir Klaipėdos ar Šiaulių gydytojai onkologai radioterapeutai ir medicinos fizikai,“ – pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriaus vadovas dr. Darius Norkus.
