„Ebolos karštine sirgęs pacientas mirė praeitą naktį Šv.Jurgio ligoninėje Leipcige“, – sakoma jos pranešime.
„Nors buvo teikiama intensyvi medicinos pagal, o medicinos personalas dėjo visas pastangas 56 metų JT darbuotojas mirė dėl sunkios infekcijos“, – pridūrė ligoninė.
Vietos sveikatos apsaugos pareigūnai praeitą savaitę sakė, kad tas pacientas buvo sudanietis gydytojas, atvežtas į Vokietiją iš Liberijos praeitą ketvirtadienį.
Ebolos viruso infekcija jam buvo diagnozuota spalio 6-ąją, o JT taikdarių misija Liberijoje buvo priversta izoliuoti 41 savo darbuotoją, kurie galėjo turėti kontaktų su susirgusiu gydytoju.
Medikas buvo atgabentas gydyti į Leipcigą spalio 9-ąją, kur buvo laikomas specialioje izoliuotoje palatoje.
Jis yra jau trečias pacientas, gydytas Vokietijoje nuo Ebolos viruso infekcijos.
Pirmasis pacientas – Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) misijos Siera Leonėje darbuotojas iš Senegalo – buvo atgabentas gydyti į Hamburgą rugpjūčio pabaigoje. Jis pasveiko ir buvo išrašytas spalio 3-ąją, o vėliau grįžo į savo tėvynę, nurodė ligoninė.
Kitas pacientas – Ugandos pilietis, vienos Italijos pagalbos organizacijos darbuotojas Vakarų Afrikoje – tebegydomas vienoje Frankfurto klinikoje.
Nuo šių metų pradžios Ebolos viruso epidemija Vakarų Afrikoje – daugiausiai Gvinėjoje, Siera Leonėje ir Liberijoje – nusinešė jau per 4 000 žmonių gyvybių. Ši liga plinta per užsikrėtusių žmonių kūno skysčius.
JAV pareigūnai pradeda procedūrų dėl Ebolos viruso persvarstymą
Teksaso slaugytoja, kuri užsikrėtė Ebolos virusu rūpindamasi dabar jau mirusiu vyru iš Liberijos, ne kartą lankėsi jo palatoje nuo pat tos dienos, kai jis buvo paguldytas į intensyviosios slaugos skyrių, iki jo mirties išvakarių, rodo medicininiai įrašai.
Slaugytoja Nina Pham ir kiti sveikatos apsaugos darbuotojai buvo su apsauginėmis priemonėmis, tarp jų – chalatais, pirštinėmis, kaukėmis ir veido skydais, kartais – visą kūną dengiančiais specialiais kostiumais, kai rūpinosi Thomas Ericu Duncanu, tačiau 26 metų N.Pham tapo pirmuoju žmogumi, užsikrėtusiu šia liga JAV teritorijoje.
Federaliniai sveikatos apsaugos pareigūnai pirmadienį paragino JAV ligonines „galvoti apie Ebolą“ ir inicijavo rūpinimosi užsikrėtusiais pacientais procedūrų peržiūrėjimą, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dabartinį Ebolos karštligės protrūkį pavadino „sunkiausia visuomenės sveikatos kritine padėtimi dabartiniais laikais“.
Epidemija šiemet jau pareikalavo daugiau kaip 4 tūkst. gyvybių, daugiausia – Vakarų Afrikos valstybėse Gvinėjoje, Siera Leonėje ir Liberijoje, rodo praėjusią savaitę paskelbti PSO duomenys.
N.Pham šeima televizijai WFAA-TV Dalase pirmadienį sakė, kad ji dirbo su Ebolos virusu užsikrėtusiais pacientais. Bažnyčios, kurią lanko šeima, kunigas Hung Le naujienų agentūrai AP sakė, jog L.Pham motina jam pranešė, kad L.Pham užsikrėtė Ebolos virusu.
L.Pham yra viena iš maždaug 70-ies ligoninės darbuotojų, kurie rūpinosi T.E.Duncanu, rodo įrašai.
Teksaso krikščioniškojo universiteto slaugos mokyklos absolventė L.Pham stebėjo savo kūno temperatūrą ir penktadienį vakare, kai tik nustatė nedidelį karščiavimą, nuvyko į ligoninę. Ji guli izoliatoriuje, jos būklė stabili, sakė pareigūnai.
Iki pirmadienio vakaro jai buvo perpilta gydytojo iš Teksaso Kento Brantly, kuris persirgo Ebolos karštlige ir pasveiko, plazmos, sakė jos pastorius ir medicininė nepelno organizacija „Samaritan's Purse“.
K.Brantly, kuris teikė pagalbą Liberijoje, buvo parskraidintas atgal į JAV ir gydomas eksperimentiniais vaistais „ZMapp“ Emory universiteto ligoninėje Atlantoje. Kitam amerikiečių gydytojui, kuris užsikrėtė Ebolos virusu Liberijoje, Philui Sacrai, Nebraskos medicinos centre buvo atlikti du K.Brantly plazmos perpylimai, kurie sudarė sąlygas jam pasveikti.
Visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnai suintensyvino ir kitų Dalaso ligoninės darbuotojų, kurie rūpinosi T.E.Duncanu, stebėjimą.
Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) direktorius Tomas Friedenas sakė, jog nenustebtų, jei susirgtų ir kitas T.E.Duncanu rūpinęsis ligoninės darbuotojas, nes tokie pacientai ligai progresuojant užkrėtimo prasme tampa pavojingesni.
N.Pham vardas dažnai minimas dokumentuose su medicininiais įrašais, kurių šimtus puslapių AP pateikė slaugytojos šeima. Įrašai rodo, kad N.Pham T.E.Duncano palatoje buvo ir spalio 13-ąją – dieną prieš tai, kai jis mirė.
Įrašai rodo, kad jo išmatos buvo skystos, vandeningos, kad slaugytojoms vienu metu buvo sunku įdurti adatą. N.Pham įrašai taip pat rodo, kad slaugytojos su apsauginėmis priemonėmis ateidavo į T.E.Duncano palatą juo pasirūpinti ir plauti grindų balikliu.
N.Pham taip pat nurodo, kaip ji ir kitos slaugytojos rūpinosi T.E.Duncano „privatumu ir patogumu“, teikė jam „emocinę paramą“.
T.Friedenas yra sakęs, kad procedūrų pažeidimas nulėmė slaugytojos užsikrėtimą, bet pareigūnai nėra tikri, kas buvo ne taip. N.Pham negalėjo nurodyti jokio konkretaus pažeidimo.
CDC dabar stebi visus ligoninės darbuotojus, kurie rūpinosi T.E.Duncanu, ir planavo „padvigubinti“ parengimą bei pastangas dėl to, kaip saugiai gydyti Ebolos karštlige sergančius pacientus, sakė T.Friedenas.
Paklaustas, kiek sveikatos apsaugos darbuotojų yra stebima, T.Friedenas atsakė, kad pareigūnai „neturi skaičiaus“.
Pareigūnai kliovėsi „savikontrolės“ sistema. Jie tikisi, kad darbuotojai, besirūpinantys tokiais pacientais, naudos rekomenduojamas apsaugines priemones, praneš apie bet kokius potencialius kontaktus su virusu ir stebės savo būklę.
Be sveikatos apsaugos darbuotojų, pareigūnai toliau stebi 48 žmones, kurie bendravo su T.E.Duncanu prieš jo paguldymą į ligoninę. Jie stebi ir vieną žmogų, su kuriuo minima slaugytoja bendravo tuo metu, kai galėjo užkrėsti kitus. Nė vienam iš jų simptomai nepasireiškė, sakė T.Friedenas.
N.Pham atvejis iškėlė klausimų dėl JAV sveikatos apsaugos pareigūnų patikinimų, kad liga bus suvaldyta ir kad visos JAV ligoninės turėtų sugebėti gydyti tokius pacientus.
Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų tyrimų instituto direktoriaus Anthony Fauci per ABC laidą „Good Morning America“ buvo paklausta, ar federaliniai sveikatos apsaugos pareigūnai turėtų svarstyti galimybę reikalauti, kad Ebolos virusu užsikrėtę pacientai būtų siunčiami tik į itin specializuotas ligonines.
„Tai klausimas, kurį reikėtų rimtai svarstyti“, – sakė A.Fauci.
T.E.Duncanas, kuris rugsėjo 20 dieną atvyko į JAV iš Liberijos, į medikus dėl karščiavimo ir pilvo skausmų pirmą kartą kreipėsi rugsėjo 25-ąją. Slaugytojai jis pasakė, kad atvyko iš Afrikos, bet buvo išsiųstas namo. Jis grįžo rugsėjo 28-ąją ir dėl įtariamos Ebolos karštligės buvo paguldytas į izoliatorių.
Tarp dalykų, kuriuos aiškinsis CDC, yra tai, kaip darbuotojai nusiimdavo apsaugines priemones, nes neteisingas nusiėmimas gali nulemti užsikrėtimą. Taip pat bus tikrinamos dializės ir kvėpavimo vamzdelio įvedimo pacientui procedūros, kurios potencialiai gali padėti virusui plisti.
A.Fauci CNN sakė, kad, jo nuomone, tais atvejais, kai paciento būklė pablogėja iki tokio lygio, kai jo išgelbėti nebeįmanoma, tokių rizikingų procedūrų nereikėtų atlikti.
Kiekvienas priėmimo skyrius turėtų būti parengtas imtis veiksmų, nes niekas negali sukontroliuoti to, kur gali pasirodyti koks nors Ebolos virusu užsikrėtęs pacientas, sakė dr.Dennisas Maki, infekcinių ligų specialistas iš Viskonsino Madisono universiteto.
Tačiau tik didelės ligoninės, pavyzdžiui, susijusios su dideliais universitetais, tikrai turi įrangos ir darbuotojų tam, kad teisingai reaguotų į Ebolos virusą, sakė D.Maki.
Medicinos darbuotojai, gydantys Ebolos virusu užsikrėtusius pacientus, yra tarp labiausiai pažeidžiamų žmonių, net jei naudoja apsaugines priemones.
Nuo epidemijos pradžios anksčiau šiais metais daugiau kaip 370 sveikatos apsaugos darbuotojų Vakarų Afrikoje užsikrėtė ar mirė.
Ebolos virusas plinta per artimus kontaktus su sergančio žmogaus kūno skysčiais, tokiais kaip kraujas, prakaitas, vėmalai, išmatos, šlapimas, seilės ar sperma.