Štai kodėl gydytojai ir medicinos seselės dirba su pirštinėmis. Prieš daugiau nei 100 metų medikai pradėjo po truputį suvokti neįtikėtiną tiesą – kad ir kiek plautume rankas, visų bakterijų atsikratyti nepavyks. Įdomu tai, kad tik XX amžiaus 8-ąją dešimtmetį mokslininkai rado atsakymą, kodėl tos bakterijos – praktiškai neįveikiama problema.
Paaiškėjo, rankų švarą galima prailginti uždengus pirštų galiukus. Kodėl? O gi todėl, kad problema slypi panagėse – ten, kur veisiasi tikros bakterijų ir mikrobų kolonijos.
Taigi XX amžiaus 9-ąjį dešimtmetį mokslininkai pagaliau pradėjo domėtis, kas gyvena panagėse. 1988 metais Pensilvanijos universiteto dermatologijos departamento mokslininkai tyrė 26 savanorių (visi jie dirbo universiteto medicinos mokykloje, tačiau su pacientais nebendravo) panagių turinį.
Išsiaiškinta, kad panagės – puiki terpė bakterijoms. Panagėse gyvena tos pačios bakterijos ir kaip ant rankų, skirtumas tik tas, kad panagėse žymiai didesnė jų koncentracija.
Mokslininkai padarė išvadą, kad erdvė tarp odos ir nago sudaro kone idealias sąlygas augti ir daugintis šioms miniatiūrinėms gyvybės formoms: nagai suteikia prieglobstį ir užtikrina drėgmę. Jau anksčiau išsiaiškinta, kad plaunant rankas visų bakterijų išnaikinti nepavyks – juo labiau, kad pasirūpinti panagių švara žymiai sudėtingiau.
Tik pagalvokite apie tai: erdvė po nagais praktiškai neliečiama. Be to, bakterijų kolonijos gyvena ir po laku padengtais bei priaugintais nagais.
1989 metais, praėjus metams po Pensilvanijos universiteto tyrimo išvadų, grupelė medicinos seselių parašė: „Nors lieka daug neatsakytų klausimų, susijusių su dirbtiniais nagais, dauguma medicinos srityje dirbančių moterų puošiasi būtent jais“.
Mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar 56 medicinos seselių, turinčių priaugintus nagus (kurie įprastai būna ilgesni ir visada padengti nagų laku), panagėse gyvena daugiau bakterijų nei tų, kurių nagai natūralūs. Ekspertai taip pat bandė išsiaiškinti, ar, turint dirbtinius nagus, rankų plovimas veiksmingesnis ar ne.
Paaiškėjo, kad dirbtinius nagus turinčių medicinos seselių panagėse bakterijų yra daugiau nei pas tas, kurių nagai natūralūs – ši taisyklė pasitvirtino tiek prieš, tiek po rankų plovimo. Mokslininkai jokiais būdais nenori pasakyti, kad jos neišvengiamai pacientams perduoda daugiau bakterijų. Šiuo atveju svarbus tik faktas, kad panagėse gyvena labai daug bakterijų. Nepaisant to, vyrauja įsitikinimas, kad kuo daugiau bakterijų, tuo didesnis patogenų perdavimo potencialas.
Panašūs tyrimai atlikti ir 2000 bei 2002 metais – gauti ir panašūs rezultatai. Įdomu tik tai, kad jų metu mokslininkai rado įrodymų, esą dirbtiniai nagai susiję su atsainia rankų higiena, o tai tik dar labiau pagilina problemą. Be to, dirbtiniai nagai drasko medicinines pirštines.
Lakuoti natūralūs nagai – visai kita istorija. Ekspertai baiminasi, kad mikroskopiniai nagų lako sluoksnio įtrūkimai taip pat gali būti ideali vieta bakterijoms veistis. 1993 metais Johnso Hopkinso ligoninės Baltimorėje medikai tyrė 26 suaugusių moterų, dirbančių ligoninėje, tačiau ne su pacientais, panages. Visų nagai buvo trumpi – panagės buvo tiriamos prieš lakuojant nagus ir praėjus keturioms dienoms.
Nustatyta, kad nagų laku padengus natūralius nagus bakterijų kiekis panagėse taip drastiškai kaip lakuotų dirbtinių nagų atveju nepakito. „Ar nagai lakuoti, ar ne – ne taip ir svarbu. Svarbiau, kad jie būtų trumpi ir švarūs“, padarė išvadą mokslininkai. Po metų atliktas dar vienas toks tyrimas – jo išvados praktiškai identiškos. Pastaba: prieš keturias dienas nulakuotų nagų panagėse aptikta daugiau bakterijų. Ką tik nulakuoti nagai jokio pavojaus bakterijų klausimu nekelia.
Kiekvienais metais viduriavimas visame pasaulyje pražudo nuo 2 iki 3 mln. žmonių. Specialistai suskaičiavo, kad reguliarus ir kruopštus rankų plovimas galėtų išvengti maždaug milijono tokių mirčių. Patarimas labai paprastas – plaunantis rankas, jokiais būdais nepamiršti panagių. Na ir visada gerai pagalvoti, prieš kišant pirštus į burną.
