Pareigūnų krėstoms moterims įtarimai kol kas nepareikšti
Prokurorai, pranešė, kad aiškinasi šešis kūdikių mirčių atvejus per neteisėtus gimdymus namuose. Įtarimai pareikšti keturioms moterims. „Šiuo metu tiriamos šešios kūdikių mirtys ir aštuoni gimdyvių sužalojimai. Tyrimą atlieka Vilniaus rajono policijos komisariatas“, - pirmadienį žurnalistams sakė Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Larisa Fedotova.
„Aiškinamasi, ar susiję tos kūdikių mirtys su gimdymu namuose ir ar tie gimdyvių sužalojimai taipogi turi tiesioginį priežastinį ryšį su nekvalifikuotu gimdymų priėmimu“, - teigė ji.
Tyrimas atliekamas dėl dokumentų suklastojimo, spaudo suklastojimo ir naudojimo, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei neteisėto vertimosi medicinine veikla.
Anot prokurorų, įtarimai šiuo metu pareikšti keturioms moterims, medicininį išsilavinimą turi dvi iš jų. Gimdyvių ar tėvų atžvilgiu tyrimas nėra atliekamas.
„Viena iš įtariamųjų turi medicininį išsilavinimą, tačiau neturi leidimo verstis medicinine praktika. Kita įtariamoji išvis neturi medicininio išsilavinimo – apie vertimąsi tokia praktika turbūt akivaizdu, kad negali būti nė kalbos. Viena yra medikė, o ketvirtoji taipogi neturi medicininio išsilavinimo“, - nurodė Vilniaus apylinkės prokuratūros šešto skyriaus prokurorė Audronė Pupeikienė.
Prokurorai tikina, kad įtarimai nėra pateikti ir režisierei Inesai Kurklietytei, kurios namuose atlikta krata sulaukė daug kritikos viešoje erdvėje. A. Pupeikienės teigimu, I. Kurklietytės statusas šiame tyrime yra liudytoja: „Jai buvo įteiktas šaukimas, ir, turimais duomenimis, netiko laikas, jis suderintas su tyrėjais, kad abiem pusėms būtų patogus“.
Pasak prokurorės, šaukimas režisierei įteiktas atlikus kratą: „Krata gali būti daroma ir prieš apklausą, ir po apklausos – taip, kaip reikia tyrimui“. Krata režisierės I. Kurklietytės namuose atlikta esą siekiant surinkti daiktus ir dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. A. Pupeikienė kratą režisierės namuose vadino tyrimo taktika.
„Tiesiog paimtas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tolimesnis jo įvertinimas bus duotas tolimesnėje eigoje. Turime atsakingai pareikšti, kad šiuo atveju tyrimo objektas nėra nei pats menininkas, nei autorinės teisės, nei meno kūriny“, - kalbėjo ji.
„Atliekami tyrimo veiksmai, ir ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo sankcionuota krata I. Kurklietytės namuose. Tas filmas buvo paimtas kartu su kitais duomenimis, kurie gali patvirtinti tam tikrų asmenų dalyvavimą tam tikroje veikloje. Tas filmas yra paimtas ne kaip autorinis darbas, jis yra paimtas kaip daiktas, turintis reikšmės ikiteisminiam tyrimui“, - antrino L. Fedotova.
DELFI primena, kad kratos buvo atliktos dar pas tris gimdymo namuose šalininkes – pas Prieraišiosios tėvystės centro vadovę Vitaliją Pilipauskaitę-Butkienę, gimdymo namuose sąjūdžio pradininkę Jurgą Švedienę bei devynių vaikų motiną Ivetą Vaiginienę, turinčią akušerės diplomą.
P.Andriukaitis: jei valstybė gavo pareigą rūpintis sveikata, tai ir turi daryti
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis savo poziciją šiuo klausimu yra aiškiai išdėstęs. „Lietuvoje valstybei yra uždėtas imperatyvas rūpintis žmonių sveikata ir užtikrinti sąlygas, dėl to Lietuvoje teisės aktais yra įtvirtintas reguliavimas. Aš manau, kad mūsų nustatytas reguliavimas apsaugo ir mamą, ir kūdikį nuo didelių grėsmių. Mes pasiekėme be galo gerų rezultatų (dėl kūdikių išgyvenamumo), todėl dabar keisti sistemą, kuri labai efektyvi ir išties sudaro puikias sąlygas mūsų gimdyvėms ir naujagimiams, tikrai būtų neracionalu“, - prieš keletą dienų Žinių radijui teigė V. Andriukaitis.
Ministras teigė gerbsiantis Europos žmogaus teisių teismo, į kurį kreipėsi gimdymo namuose šalininkės, išvadą, tačiau pabrėžė, kad Lietuvos Konstitucija bet kokiu atveju turės viršenybę prieš ES teisės aktus. Anot jo, kol Lietuvoje yra toks teisinis reguliavimas, koks yra, jis privalomas visiems Lietuvos piliečiams.
Specialistės manymu, ši mada praeis kaip ir susižavėjimas gimdymu voniose
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Šeimos sveikatos skyriaus vedėja Aušrutė Armonavičienė taip pat įsitikinusi, kad gimdant namuose neužtikrinamas saugumas nei mamai, nei naujagimiui.
„Lietuva nuėjo ilgą kelią, įdėjo daug pastangų, kad pasiektų tokius naujagimių ir kūdikių mirtingumo rodiklius, kokius turime dabar. Mes jau pasiekėme ES vidurkį, bet dar nesame prie turtingiausių šalių – Norvegijos, Liuksemburgo, tačiau situacija kasmet gerėja. 2011 m. kūdikių mirtingumo rodiklis buvo 4,17 tūkstančiui naujagimių, t. y. mirė 64 naujagimiai. Dabar imti ir viską nubraukti būtų labai gaila. Juolab kad ateina naujos investicijos, gimdymo aplinka, kaip įmanoma, gerinama, dedamos didžiulės pastangos, kad ji priartėtų prie šeimos aplinkos. Gal ir visuomenei reikia subręsti iki tokio lygio, kad pasirinkimas gimdyti namuose būtų labai apsvarstytas pačių moterų, o ne tik mados klausimas Jei medikas iš tiesų nerekomendavo gimdyti namuose, jeigu jis, kaip kitose šalyse, atėjo namo ir, pamatęs aplinką, pareiškė, kad namai netinkami gimdymui, tai turėtų būti šventas dalykas. O pas mus dažnai būna, kad gavus leidimą nepaisoma jokių sąlygų“, - svarstė pašnekovė.
Pasak jos, mados ateina ir praeina. Pavyzdžiui, vienu metu nuvilnijo susižavėjimas, kad reikia gimdyti vonioje. Ligoninės įsirengė vonias, tačiau daug pageidaujančių jose gimdyti nesulaukė. „Kodėl dabar kilo ažiotažas, net sunku paaiškinti. Greičiausiai viskas prasidėjo nuo to, kai įsikišo teisėsauga. Mano žiniomis, kai buvo pradėtas tyrimas, moterys ir pradėjo reikalauti gimdymo namuose įteisinimo“, - tikino specialistė.
Kiek moterų kasmet pagimdo namuose, A. Armonavičienė negalėjo pasakyti, bet teigė, kad tai vienetai. Pagal Vyriausybės nutarimą, jei kūdikis gimsta ne stacionare, gimimo faktą turi patvirtinti gydytojas arba gydytojų komisija. Paprastai tai atvejai, kai moteris nespėja atvykti į įstaigą, tačiau galiausiai vis tiek į ją patenka. Atskiros statistikos, kiek moterų sąmoningai gimdo namuose, nėra. „Kai dirbau akušere ginekologe, nei viena moteris neprisipažino, kad ruošiasi gimdyti namuose, bet tokių buvo. Jos turbūt slėpė, nes manė, kad mes įkalbinėsime jas to nedaryti. Bet tai labai maži skaičiai – tik vienetai. Dažniausiai tai ne rajonų gyventojos, o vilnietės, turinčios savitą požiūrį į gyvenimą“, - teigė pašnekovė.
Medikas neprivalo padėti moteriai, kuri atsisako važiuoti į ligoninę
Specialistė sutiko, kad Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas gimdyti, bet draudžiama medikui dalyvauti tokiame gimdyme. „Sveikatos sistemą reglamentuoja ne pačių moterų galimybės, bet kokia yra specialistų kompetencija ir funkcijos. Be to, reglamentas užfiksuotas ne įstatymais, o medicinos norma, kurioje nurodoma, ką gali gydytojas ginekologas arba akušeris. Šios normos patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Vienintelis įstatymas šiuos santykius reguliuojantis – Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas, kuriame sakoma, kad pacientas turi teisę rinktis gydymo įstaigą, bet niekur nekalbama, kad jis turi teisę reikalauti, kad jam paslaugos būtų teikiamos namuose“, - tikino A. Armonavičienė.
Paklausta, kaip turėtų elgtis medikas, jei moteris kategoriškai atsisako važiuoti į ligoninę, bet prašo pagalbos namuose, specialistė teigė, kad jokia akušerė nebėgs pas tokią moterį namo. Turėtų būti iškviesti greitosios pagalbos medikai, kurie ją nugabentų į ligoninę.
„Visi teisės aktai pas mus reglamentuoja, kad sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos sveikatos priežiūros įstaigose. Kitas dalykas, jei tai įvyktų viešoje vietoje. Tuomet jau niekur nedingsi, tačiau ir tokiu atveju pirmiausiai vis tiek reikėtų kviesti greitąją. O jei moteris užsispiria nevažiuoti į ligoninę, tai jau jos problema. Iš to užsispyrimo ir gimė skundas į Strasbūrą. Dabar belieka laukti sprendimo. Kiek žinau, Strasbūras priėmė skundą nagrinėti pirmumo tvarka, tad neturėtų labai ilgai užtrukti. Mums dabar vis primena Vengrijos pavyzdį, kai gimdyti namuose norėjusių moterų skundas buvo išspręstas jų naudai. Tačiau Vengrijos įstatymuose moterims buvo suteikti lūkesčiai, bet jie buvo neįgyvendinti. Lietuva tokių lūkesčių nėra suteikusi. Niekur įstatymuose nerasite, kad galima gimdyti namuose. Aišku, moterys gali daryti, ką tinkamos, bet kad būtų sveikatos priežiūros darbuotojų prievolė teikti paslaugas, to tikrai nėra“, - teigė pašnekovė.
A. Armonavičienė sutiko, kad medicina tobulėja ir tai, kas prieš keletą metų atrodė kaip nepajudinama tiesa, šiandien jau atgyvena. Taigi ji neatmetė galimybės, kad ateityje požiūris į gimdymus namuose gali pasikeisti, bet šiandieninė situacija yra tokia, kokia yra.
„Kitose šalyse namuose gimdo vos 1-2 proc. moterų, tik Nyderlanduose jų yra apie 30 proc., kadangi ten gimdymas namuose turi senas tradicijas. Be to, visur nustatytos labai aiškios sąlygos nustatytos, kada galima gimdyti namuose: koks turi būti atstumas nuo moters namų iki gydymo įstaigos, kokia turi būti namų aplinka, taip pat labai svarbi medikų rekomendacija – ar nėra aiškių rizikos veiksnių. Tačiau akušerija toks procesas, kai niekada nežinai, kuo baigsis. Gali nėštumas būti visiškai normalus, nebūti jokių rizikos veiksnių, bet gimdymo metu ne taip galvutė pasisuko, ir reikia daryti Cezario pjūvį“, - tikino SAM atstovė.
Latvijoje akušerė sėkmingai priėmė 300 vaikų
Tačiau Lietuvos radijo laidos „Mes, moterys“ viešnia – akušerė iš Latvijos Ruditė Brūverė – pasakojo, kad netgi kaimyninėje Latvijoje gimdymas namuose oficialiai reglamentuojamas nuo 2006 m.
R. Brūverė gimdymus namuose pradėjo priiminėti maždaug 2000-aisiais, kai ją susiradusios moterys pradėjo prašyti pagalbos gimdant namuose. „Nebijojau valdžios ir tikrai nebuvau sužavėta tuo, kad šitaip pažeidžiamos žmogaus teisės. Visą laiką maniau, kad gimdyti namuose – žmogaus teisė. Ir augau ten, kur nenutrūkstamai buvo tęsiama gimdymo namuose tradicija. Mano mama gimė namuose, mus, savo vaikus, ji pagimdė namuose, o aš esu gimdžiusi ir namuose, ir ligoninėje. Taigi savo kailiu patyriau, ką reiškia gimdyti stacionare – Vokietijoje irgi buvo pasitelkiamos nebūtinos intervencijos, ir tos skausmingos oksitocino dozės gimdymui skatinti, panašūs dalykai“, – patirtimi dalinosi akušerė-pribuvėja.
Anot medikės, važiuodama į gimdymą namuose pagal sąrašą privalomus reikmenis ji susideda į tris krepšius. Į vidutinio dydžio krepšį telpa daiktai, kurių reikia kiekvieno gimdymo metu, didesniame – daiktai kurių prireikia kartais, o didžiausiame – įranga ekstremalioms situacijoms. Latvijos akušerės su savimi turi turėti ir deguonies bent pusvalandžiui, jei mamą ar kūdikį reikėtų skubiai vežti į ligoninę.
R. Brūverė namuose priėmė per 300 gimdymų, per metus ji padeda maždaug 40-50 moterų. Anot medikės, būna metų, kad pratęsti gimdymo į ligoninę netenka vežti nė vienos gimdyvės, o būna ir 5 tokie atvejai per metus, tačiau iki šiol visi atvejai baigdavosi sėkmingai. Kartą motinai ir naujagimiui į ligoninę reikėjo skubiai važiuoti po kūdikio gimimo, kai atsidalijo ne visa placenta ir prasidėjo kraujavimas.
„Nelaukiu, kad prasidėtų krizė. Pasakau, kad reikia važiuoti jau tada, kai kyla įtarimas, kad gimdymas nesiklostys natūraliai gerai. Dažniausia priežastis – kai moteriai būna pirmas gimdymas ir gimdymo veikla tiesiog sustoja. Keičiame padėtis, imuosi įvairios akušerinės pagalbos, kurią moku taikyti, bet niekas nebepadeda. Itin reti atvejai, kad gimdant namuose prasidėtų kraujavimas“, – radijui teigė akušerė-pribuvėja.
R. Būverė teigė būtų laiminga, jei natūralūs gimdymai vyktų ir ligoninėse, tačiau labai dažnai taip nėra. Ligoninėse sakoma, kad gimdymas yra natūralus, jei vaikas ateina gimdymo takais – tačiau tokio požiūrio, pasak jos, ne gana.
Gimusiųjų namuose skaičius Latvijoje auga. 2006-aisiais, kai galimybė buvo įteisinta, namuose gimė 51 kūdikis, o 2011 m. šis rodiklis viršijo 1 proc. – namuose gimė 189 vaikai.
