Jevgenijus Mok buvo skubiai nugabentas į Palangos ligoninės priimamąjį.
„Aš pati skambinau į ligoninės priimamąjį ir pasiteiravau, ar jau yra atvežtas vyras nudegusiomis rankomis. Patvirtino, kad yra. Pasiteiravus, gal ko reikia buvo atsakyta, kad, jei turite namie sodos, atveškit. Nedelsdama pati nuvykau į ligoninę, vyro rankos jau buvo mirkomos sodos
tirpale. Stebuklingai ir soda atsirado, ir budinti gydytoja, kuri tik teikėsi pasakyti - mirkot, mirkykit. Tuo gydytojos apžiūra ir baigėsi.
Tačiau šokas vos neištiko tada, kai slaugytoja pareiškė - sutvarstysim rankas ir galėsite vykti namo, o rytoj vėl atvažiuosit. Manau, kad gydytoja tuo metu tinkamai neapžiūrėjo nudegintų rankų, neįvertino ligonio būklės. Susidarė įspūdis, kad slaugytoja atlieka budinčios gydytojos darbą“, - suteiktų paslaugų kokybe abejojo I. Mok.
Moteris teigė, kad traumatologijos skyriuje, į kurį vėliau buvo nugabentas jos vyras, nebuvo nei tvarsčių, nei vaistų. Ten budintis gydytojas apžiūrėjo nudegimus ir skambino į Kauno klinikas konsultacijai.
„Vyras tą patį vakarą šaukė , kad jam dega nagai, bet gydytojas sakė, kad reikia laukti ryto. Klaipėdos universitetineje ligonineje išgulėjome 5 dienas. Kodėl mes iš karto nebuvome nukreipti i Kauno klinikas?“, - klausė nukentėjusiojo žmona I. Mok.
Nuo birželio 15 d. J. Mok gydomas Kauno klinikose. Šeima labai dėkinga „Plastikos chirurgijos ir nudegimų“ personalui (skyriaus slaugytojai Zitai Rekštienei bei gydytojui Antanui Sincevičiui)
Birželio 17 d. pacientui buvo atlikta operacija - patrumpinti dešinės rankos smilius, buvo pašalintas nagas su kaulu (kairės rankos nykštys, smilius patrumpinti, taip pat ir didysis ir bevardis nagas su kaulu). Vėliau bus persodinama oda nykščiui ir smiliaus galams, tęsiamas gydymas. Birželio 19 d. nuspręsta dar trumpinti pirštus, kurie pradėjo gangrenuoti.
Ligoninė: pacientas galimai neįvertino situacijos rimtumo
VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Viešųjų ryšių specialistė Jolanta Juškevičienė DELFI patvirtino, kad birželio 9 d. 20.55 val. į Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamentą atvyko pacientas, kuris teigė sienoje gręždamas skylę pragręžęs plastikinį bakelį, iš kurio pradėjo bėgti skystis – fluoro vandenilio rūgštis.
Ligoninėje medikai plovė nukentėjusiojo rankas šaltu vandeniu su muilu, sodos tirpalu. Taip pat konsultavosi su Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų centro Apsinuodijimo kontrolės ir informacijos biuro budinčiu gydytoju, kuris tokiai pagalbai pritarė. Vyrui buvo leidžiami kelių rūšių nuskausminamieji, nes pacientas skundėsi nepakeliamu skausmu.
„Pacientui Palangos medikai suteikė visą būtinąją pirmąją pagalbą: plovė žaizdą po tekančiu vandeniu, malšino skausmą, sutvarstė plaštakas steriliais tvarsčiais. Po to, kaip ir yra reglamentuota medicinos teisės aktuose, nukentėjusysis buvo pervežtas į artimiausią ligoninę, kur teikiama specializuota traumų gydymo pagalba, šiuo atveju į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Klaipėdos jūrininkų ligoninė tokios specializuotos pagalbos neteikia“, - teigė J. Juškevičienė.
Apie nusideginimo rūgštimi atvejį buvo informuotas ir Bendrosios pagalbos centras, visuomenės sveikatos centro specialistai, kurie ėmėsi saugumo priemonių, kad nuo rūgšties nenukentėtų ir paciento šeimos nariai.
„Palangos medikai darė viską, ką toje situacijoje buvo galima padaryti dėl paciento sveikatos. Jie apgailestauja, kad žmogus greičiausiai neįvertino situacijos rimtumo ir delsė sau padėti, bei kviestis pagalbos iškart po įvykio“, - tikino Klaipėdos jūrininkų ligoninės Viešųjų ryšių specialistė.
J. Juškevičienė priminė, kad nusideginus rūgštimi būtina nedelsiant plauti žaizdą šaltu tekančiu vandeniu, kuo ilgiau, nes cheminė medžiaga gali likti žaizdoje ir žaloti audinius.
Pirmos minutės yra lemiamos
Šiuo metu pacientą gydantis Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojas Antanas Sincevičius DELFI pasakojo, kad panašu, jog gydymo įstaigos pirmąją pagalbą suteikė tinkamai. Specialisto teigimu, nusideginimo pasekmių sunkumą lemia tai, kas buvo daroma pirmomis sekundėmis.
„Tokiais atvejais pirmos minutės yra lemiamos. Labai svarbu, kaip žmogus pats sau suteikė pagalbą. Reikia pasidomėti, per kiek laiko žmogus nusimovė pirštines, jei dirbo su jomis, kada nusiplovė rūgštį. Teikiant pirmąją pagalbą, svarbiausia yra ekspozicija – kiek laiko ir kaip žmogus turėjo sąlyti su cheminėmis medžiagomis. Kuo trumpiau bus veikiama oda, tuo mažesnės pasekmės“, - sakė A. Sinkevičius.
„Pacientui labiausiai nudeginti pirštų galai, maži ploteliai – jei vyriškis laiku nesuteikė sau pagalbos, tada jau viskas – laikas prarastas. Nesvarbu, vėliau mirkomi pirštai sodoje, ar ne, svarbiausia iš pradžių mauti šalin pirštines, gausiai plauti po tekančiu šaltu vandeniu. Tada jau odą reikia su soda nušarminti tą rūgštį, tačiau mes kalbame apie pirmąsias sekundes. Jei į ligoninę nuvažiuota kad ir per 15 minučių, laikas jau prarastas. Kiek žinau, vėliau pagalba buvo teikiama tinkamai“, - teigė Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojas.
A. Sinkevičius informavo, kad dabar jis operuojamas, gydomos žaizdos. Panašu, kad pacientas pas mus bus dar porą savaičių. Būklė patenkinama, tačiau kai kurių pirštų galiukų, deja, jis neteko.
Pirmoji pagalba priklauso nuo to, kuo buvo nusideginta – karščiu, liepsna ar cheminėmis medžiagomis. Tačiau jei apsiplikėte rūgštimis, šarmais – bėkite, plaukite tekančiu vandeniu. Kol jūs plaunate odą, aplinkiniai turėtų ieškoti medžiagų nušarminimui ar nurūgštinimui. Jokiu būdu nederėtų tepti jokių riebalų – reikia šaldyti. Dėl šalčio būna mažesnis pakenkimas, be to, jis veikia kaip ir nuskausminamieji.
