Mokslininkai 15 metų tyrė šimtus moterų ir įvardijo, kodėl vienos moterys kenčia nuo intensyvesnių, o kitos – nuo nuosaikesnių karščio bangų ir prakaitavimo priepuolių, dar žinomų bendru pavadinimu vazomotoriniai simptomai.
Ekspertai išsiaiškino, kad moteris, vertinant pagal minėtųjų simptomų intensyvumą ir kitus duomenis, galima suskirstyti į keturias atskiras grupes. Tai reiškia, kad ateityje bus galima pasiūlyti veiksmingesnį gydymą.
„Dauguma moterų neišvengia vazomotorinių simptomų. Seniau manėme, kad tokie simptomai tęsiasi nuo trejų iki penkerių metų – kol visiškai išnyksta menstruacijos“, – sako Pitsburgo universiteto psichiatrijos profesorė Rebecca Thurston.
„Dabar žinome, kad šie simptomai išlieka žymiai ilgiau – įprastai nuo septynerių iki dešimties metų. Skirtingoms moterims jie pasireiškia skirtingu metu. Dabar turime daug įrodymų, kurie labai padės ateityje ieškant vazomotorinių simptomų fiziologinių priežasčių“, – teigia akademikė.
Karščio bangos ir naktiniai prakaitavimo priepuoliai siejasi su menopauze – laikotarpiu, kai laipsniškai išnyksta menstruacijos.
Tyrimo išvados skelbiamos specializuotame leidinyje „Menopause“. Pabrėžiama, kad visos 1455 tyrime dalyvavusios moterys nebuvo gydomos hormonų terapija, nė vienai neatlikta histerektomija. Kiekvienais metais tyrime dalyvavusios savanorės pateikdavo informacijos apie vazomotorinius simptomus, jas apžiūrėdavo gydytojai, kartais atliktas ir kraujo tyrimas.
4 grupės
Mokslininkai išsiaiškino, kad moteris pagal vazomotorinius simptomus menopauzės laikotarpiu galima suskirstyti į keturias atskiras kategorijas, kurioms būdingi tam tikri požymiai.
Pakankamai menka tikimybė patirti simptomus menopauzės laikotarpiu – ši taisyklė daugiausia galioja kinų kilmės moterims.
Pakankamai didelė tokių simptomų tikimybė menopauzės laikotarpiu būdinga juodaodėms žemesnio išsilavinimo moterims, vartojančioms alkoholį, bei toms, kuriuos skundžiasi depresija ar nerimo priepuoliais.
Gana anksti prieš baigiamąjį menopauzės etapą simptomai įprastai pasireiškia antsvorio turinčioms moterims, toms, kurios kenčia nuo depresijos ar nerimo, turi daugiau sveikatos problemų nei jų bendraamžės ir toms, kurios menopauzė prasideda sąlyginai vėlesniame amžiuje.
Vėliau pasireiškiantys ir greičiau pasibaigus menopauzei išnykstantys simptomai būdingi mažesnį kūno masės indeksą turinčioms moterims, rūkančioms ir juodaodėms.
Hormonų kiekio svyravimai koreliavo su vazomotoriniais simptomais, tačiau nebuvo idealiai dėsningi. Tao reiškia, kad hormonų dėl simptomų trukmės ir intensyvumo kaltinti nederėtų.
„Nuostabu, kad mums pavyko įvardyti atskiras tendencijas, atpažinti konkrečias ypatybes, būdingas būtent joms. Atpažinę vieną ar kitą tokią tendenciją, galima spėti, kad už jos slypi kai kas daugiau. Priklausomai nuo kategorijos, į kurią patenka moteris, galima daryti svarbias išvadas apie jos sveikatą“, – teigia kūrinio bendraautorė Maria M. Brooks.
Anksčiau buvo nustatyta, kad minėtosios vazomotorinių simptomų kategorijos susijos su širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Kol kas mes negalime itin tiksliai nustatyti priežastinio vazomotorinių simptomų ir padarinių sveikatai ryšio, taip pat negalime rekomenduoti priemonių, kaip tokių simptomų išvengti – būtina atlikti daugiau tyrimų. Nepaisant to, jau šiandien moterys ir jų sveikata besirūpinantys gydytojai gali pasinaudoti mūsų išvadomis, kuriuos neabejotinai padės susidaryti geresnį vaizdą apie tai, kas jų laukia menopauzės periodu ir planuoti geriausius būdus, kaip valdyti simptomus“, – teigia M. M. Brooks.
