Čekų mokslininkai atliko naują tyrimą, kurio metu dalyviai vyrai turėjo skustis vieną pažastį, o kitos – ne. Po to tyrėjai surinko abiejų pažastų kvapų mėginius ir davė pauostyti grupei moterų, kurios turėjo įvertinti, koks kvapas joms labiau patinka.
„Iš esmės, pažastų skutimasis nėra akivaizdžiai veiksmingas“, – pasakė Janas Havlicekas, tyrimui vadovavęs antropologas iš Prahos universiteto. J. Havliceko specializacija – kvapų poveikis žmonių tarpusavio traukai.
Pažastų skutimo poveikis gana trumpalaikis, pasakė J. Havlicekas. Ištyrus apklausoje dalyvavusių moterų atsakymus paaiškėjo, kad ką tik nuskustų pažastų kvapas joms patinka labiau nei pažastų, kuriose plaukai augo nuo 6 iki 10 savaičių, tačiau jos neskyrė kvapo pažastų, kuriose plaukai nebuvo skutami vieną savaitę, ir pažastų, kuriose plaukai augo nuo šešių iki dešimties savaičių. Ir trumpų, duriančių, ir ilgų plaukų pažastyse kvapas buvo praktiškai vienodas.
„Tai gana netikėta, nes savaitę neskusti pažastų plaukai būna vos poros milimetrų ilgio, tad šis rezultatas mus nustebino“, – pasakė J. Havlicekas.
Įdomiausia tai, kad moterims šiek tiek labiau patinka skustos vyrų pažastys, o ne plaukuotos, nepaisant įrodymų, kad plaukai pažastyse evoliucionavo tam, kad žmonės skleistų stipresnį kvapą.
Mokslininkai mano, jog žmonių pažastų plaukai, kurie yra ilgesni už beždžionių, evoliucionavo tam, kad sulaikytų chemines medžiagas, kurias gausiai gamina pažastų liaukos. Taip sustiprėja natūralus žmogaus kūno kvapas ir padidėja tikimybė, kad kiti jį užuos ir įvertins palankiai. O naujausio tyrimo rezultatai paneigia šias prielaidas, nes, pasirodo, moterims labiau patinka mažiau intensyvus skustų pažastų kvapas.
„Tai sąlygota kultūrinių įsitikinimų, kurie kažkuria prasme nepriklauso nuo labiau ilgalaikio evoliucijos proceso, – sako J. Havlicekas. – Ir žinoma, tai dar priklauso ir nuo vizualinio skustų ir neskustų pažastų įvaizdžio bei to, kokia grožio samprata vyrauja mūsų kultūros kontekste.“
Jis pažymėjo, kad jei tyrimas būtų atliktas kitoje vietoje ir kitu laiku, jo rezultatai galėtų būti kitokie: „Pavyzdžiui, jei jis būtų atliktas prieš 30 m. kultūroje, kurioje skutimasis nėra įprastas, rezultatai būtų visai kitokie.“
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Behavioral Ecology and Sociobiology“.
