„Tai yra visiškai naujas požiūris į vėžio gydymą ir, mes darome viską, kad galėtume kuo greičiu jį išbandyti su žmonėmis“, – sakė „Scripps“ mokslinių tyrimų instituto mokslininkai Richardas A. Lerneris ir Lita Annenberg Hazen.
Šis tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti leidinyje „The Proceedings of the National Academy of Sciences“, paremtas neseniai žmogaus organizme atrastu antikūnu.
R. A. Lernerio laboratorijoje dirbantys mokslininkai sugalvojo unikalių metodų, kaip generuoti ir rūšiuoti didelius kiekius antikūnų ieškant gydomąjį poveikį turinčių antikūnų, kurie galėtų prisijungti prie norimo taikinio ir aktyvuoti ar deaktyvuoti norimą receptorių tose ląstelėse.
Neseniai laboratorijoje imta ieškoti gydymo būdų padėti žmonėms, turintiems tam tikrų imuninių ar kitų kraujo ląstelių defektų. Mokslininkai ieškojo antikūnų, kurie galėtų aktyvuoti nesubrendusių kaulų čiulpų ląstelių augimo faktoriaus receptorius, kad šie paskatintų tas kaulų čiulpų ląsteles virsti specifinėmis kraujo ląstelėmis. Per pastaruosius kelerius metus R. A. Lerneriui ir jo komandai pavyko nustatyti tam tikrų antikūnų, kurie tokiu būdu aktyvuoja kaulų čiulpų ląstelių receptorius.
Tačiau paieškos proceso metu mokslininkai taip pat pastebėjo, kad receptorius aktyvuojantys antikūnai taip pat daro netikėtą poveikį kaulų čiulpų ląstelėms: jie skatina jas virsti visiškai kitokio tipo ląstelėmis – nervų sistemos ląstelėmis.
Kodėl taip vyksta kol kas dar neaišku. Tačiau šis atradimas paskatino mokslininkus imti svarstyti, ar galima panaudojant šį metodą vėžines kaulų čiulpų ląsteles (leukemijos ląsteles) paversti sveikomis kaulų čiulpų ląstelėmis.
Siekdami tai išsiaiškinti, R. A. Lernerio vadovaujami mokslininkai išbandė dvidešimties neseniai atrastų receptorius aktyvuojančių antikūnų poveikį ūminės mieloleukemijos ląstelėms, paimtoms iš sergančiųjų organizmo. Buvo pastebėta, kad vienas iš tų antikūnų turėjo netikėtą poveikį vėžinėms ląstelėms.
Didelė procentinė dalis ūminės mieloleukemijos ląstelių turi receptorių trombopoetiną, ir minėtas antikūnas turėjo didelį poveikį kaulų čiulpų ląstelių receptoriams. Kai mokslininkai paveikė šiuo antikūnu sveikas nesubrendusias kaulų čiulpų ląsteles, jos subrendo ir virto kraujo plokšteles gaminančiomis kraujodaros ląstelės megakariocitais. Tačiau šiuo antikūnu paveikus ūminės mieloleukemijos ląsteles, jos virto visai kitomis ląstelėmis – dendritinėmis ląstelėmis, kurios stiprina imuninę sistemą.
Pats savaime šis atradimas galėjo virsti vertinga gydomąja strategija, tačiau tai dar nebuvo istorijos pabaiga. R. A. Lernerio komanda pastebėjo, kad tam tikromis laboratorinėmis sąlygomis toliau antikūnu veikiant dendritines ląsteles šios išsivystė į ląsteles, panašias į natūraliomis žudikėmis vadinamas ląsteles, kurios yra tarsi imuninės sistemos „greitojo reagavimo pajėgos“. Šios ląstelės gali efektyviai kovoti su virusais ir bakterijos bei vėžinėmis ląstelėmis.
„Tas antikūnas galėjo ūminės mieloleukemijos ląsteles paversti bet kuriomis kitomis ląstelėmis, tačiau mums kažkaip pasisekė, kad gavome natūralias žudikes“, – sakė R. A. Lerneris.
Laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad nedidelis kiekis natūralių žudikių vos per parą sunaikino 15 proc. aplink esančių leukeminių ląstelių.
Kol kas dėl nežinomų priežasčių antikūnas nenaikino sveikų ląstelių, tik į save panašias, o taip pat nenaikino ir kitų rūšių vėžinių ląstelių, taigi jos būtų neveiksmingos, pavyzdžiui, gydant krūties vėžį.
Tačiau mokslininkai tikisi surasti ir kitų antikūnų, kurie paverstų kitų vėžio formų ląsteles natūraliomis žudikėmis, naikinančiomis konkrečias vėžines ląsteles.
