Kiek veiksmingas toks gydymas ir kokios jo perspektyvos, kalbėjome su Santaros klinikų gydytoja neurologe, dr. Rūta Kaladyte Lokominiene.
Tikimasi, kad ankstyvose stadijose užkirs kelią ligai
Kaip pasakojo gydytoja neurologė, kol kas tai nėra nei rekomenduojamas, nei patvirtintas gydymas. Balandžio 3 dieną paskelbtame tyrime apžvelgiama vaistų grupė, skirta gydyti cukriniam diabetui. Šiai ligai minimi vaistai jau patvirtinti ir puikiai žinomi, tačiau mokslininkai pastebėjo, kad tokie medikamentai pasižymi įdomiomis savybėmis – jie veikia ne tik kasą ir insuliną, bet ir receptorius smegenyse.
„Klinikiniuose tyrimuose su gyvūnais įrodyta, kad šie vaistai gali apsaugoti nervines ląsteles nuo įvairių pažeidimų, vadinasi, gali veikti neuroprotekciškai. Buvo susidomėta, kaip jie gali veikti Parkinsono, Alzheimerio ligas, galbūt gali saugoti ląstelę neurodegeneracinių ligų metu ir stabdyti jų progresavimą, pagerindami simptomus, sulėtindami eigą ir galbūt ankstyvose stadijose užkirsti vystymąsi šioms ligoms“, – kalbėjo VUL SK Respublikinio Parkinsono ligos, distonijų ir kitų judėjimo sutrikimų koordinacinio centro vadovė dr. R. Kaladytė Lokominienė.
Balandžio 3 dieną „New England Journal of Medicine“ išleistas tekstas aptaria antros fazės klinikinį tyrimą, kurio metu buvo tirti pacientai, sergantys Parkinsono liga. Tyrimas užtruko vienus metus, jame buvo išskirtos dvi pacientų grupės – viena pacientų grupė kartu su savo vaistais gavo ir vaistą nuo diabeto liksizenatidą, o kita grupė, gaudami savo vaistus, kartu gavo placebą.
Po 12 mėnesių pastebėta, kad liksizenatido grupėje pacientų sveikatos būklė buvo geresnė, netgi šiek tiek pagerėjo jų motorinė būklė. Tuo metu placebo gavusių žmonių motorinė būklė per metus šiek tiek pablogėjo. Dėl šio rezultato tyrėjai padarė išvadą, kad liksizenatidas gali turėti savybių, kurios leidžia sulėtinti Parkinsono ligos progresavimą.
Žinoma, šis preparatas turėjo ir pašalinių poveikių, pacientams dažnai pasireikšdavo pykinimas, refliuksas.
„Tai yra vienas tyrimas, kuris parodė šio preparato veiksmingumą, tačiau poveikis, nors ir reikšmingas, bet labai nedidelis. Patys tyrėjai pabrėžia, kad reikia daugiau platesnių tyrimų. Negalime sakyti, kad jau yra preparatas, sulėtinantis ligą, bet tai gera įžvalga, skatinanti tolimesnius tyrimus. Įprastai trečios fazės tyrimai užtrunka ne mažiau nei 5 metus. Tad manau, kad per tiek laiko sulauksime daugiau įžvalgų“, – sakė pašnekovė.
Kaip pastebi gydytoja, tyrimas buvo atliekamas su ankstyvose stadijose esančiais pacientais, kurių bendra sveikatos būklė buvo nebloga. Trečios fazės tyrimuose tiriamųjų grupės išplečiamos ir tada svarbu, kas nulems galutinius rezultatus – pašalinis ar teigiamas poveikis. Be to, klausimų kelia ir tai, kaip pacientus paveiks šis vaistas, mat jis skirtas gydyti cukriniam diabetui, kurio sergantys Parkinsono liga nebūtinai turi.
Nepagydoma, bet vaistai padeda suvaldyti
Lietuvoje šiuo metu yra apie 11 tūkstančių Parkinsono liga sergančių pacientų, tuo metu pasaulyje – daugiau nei 10,5 mln.
Manoma, kad 2030 m. sergančiųjų pasaulyje bus jau apie 16 mln., mat liga susijusi su vyresniu amžiumi, o visuomenė sensta vis labiau.
„Šiuo metu Lietuvoje pacientai nuo Parkinsono ligos gauna tokį pat gydymą, kaip ir visose išsivysčiusiose šalyse. Tačiau liga nėra išgydoma – tai yra lėtinė, progresuojanti nervų sistemos liga, kuri palaipsniui gali sukelti motorinius ir nemotorinius simptomus. Skiriamas gydymas iš esmės koreguoja simptomus ir leidžia išvengti komplikacijų, bet nėra priemonių, kad ligos eigą visiškai sustabdytume“, – sakė dr. R. Kaladytė Lokominienė.
Šiuo metu Parkinsono ligos gydymas yra medikamentinis, nemedikamentinis ir chirurginis. Pacientas gauna ir vaistus, ir nemedikamentinio gydymo rekomendacijas – labai svarbus nuolatinis fizinis aktyvumas, socialinė įtrauktis, psichologinė parama.
Dažniausiai Parkinsono liga gydoma geriamaisiais vaistais, bet yra pateikiamų ir kita forma, pavyzdžiui, pleistrai, injekcijos, įkvepiami vaistai ar leidžiami poodinės ar žarnų pompos pagalba.
„Lietuvos pacientams šiuo metu prieinami geriami vaistai, taip pat nuo balandžio į Lietuvą pradėti tiekti leidžiami preparatai po oda. Įkvepiama bei žarnų levodopa Lietuvoje kol kas neteikiama.
Kai gydymas vaistais neduoda pakankamo efekto, yra chirurginės intervencijos. Chirurginis gydymas Parkinsono ligos atveju yra tik papildomas pagalbinis metodas, jis neišlaisvina paciento nuo vaistų, bet kartais leidžia sumažinti jų kiekį ir pagerinti sveikatos būklę“, – kalbėjo gydytoja neurologė.
Negydoma Parkinsono liga pagal įvairius klinikinius tyrimus vidutiniškai gyvenimą sutrumpina 6 metais, o gyvenimo kokybę sutrikdo smarkiai, nes pacientui vystosi žymus judėjimo sutrikimas bei demencija, tampa reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga.
„Kai pacientas laikosi rekomendacijų, lankosi pas specialistus, ši liga nesutrumpina gyvenimo trukmės ir leidžia atitolinti socialinės pagalbos poreikį iki beveik tokio pat lygio, koks būna natūralaus amžėjimo metu“, – sakė dr. R. Kaladytė Lokominienė.